Brangs kartais
„Didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi – didmiesčiuose. Kainų augimo priežastis vienintelė – brangstanti elektra“, – BNS teigė LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius.
Anot jo, geriamojo vandens tiekimo kainos gali augti net ne procentais, o kartais, nes tiek išaugo ir įmonių kaštai. B.Miežutavičius pateikė ir konkretų pavyzdį: „Varėnos vandenys“ aptarnauja 28 gyvenvietes, vandenį tiekia 7,2 tūkst. būstų ir 304 įmonėms. Įmonė dar sausio mėnesį už elektrą mokėjo 0,045 euro už kilovatvalandę (kWh), o rugpjūtį – jau 0,48 euro – dešimt kartų daugiau.
„Už sausį dzūkai elektrikams sumokėjo 12,5 tūkst. eurų, o rugpjūtį apie 84,5 tūkst. eurų, tai yra beveik 7 kartus didesnės sąnaudos per mėnesį, nei buvo planuotos. Pagal rugpjūčio mėnesio kainas metinės elektros energijos sąnaudos būtų 1,02 mln. eurų, o tai prilygsta vos ne metinei „Varėnos vandenų“ apyvartai, kuri yra 1,26 mln. eurų“, – BNS kalbėjo jis.
LVTA prezidento teigimu, ne viena įmonė dirbs nuostolingai: „Dauguma iš 70 vandentvarkos įmonių, arba net visos, jau dabar dėl kainų žirklių, kai 30 proc. įmonės sąnaudų sudaro energijos kaštai, o pastaroji pabrango kartais, formaliai galėtų būti skelbiamos bankrutavusiomis.“
Anot B.Miežutavičiaus, vienintelė išeitis – kainas už vandenį ir nuotekas perskaičiuoti ne kartą per metus, kaip yra dabar, o iškart pasikeitus energijos kainoms rinkoje.
Vieniems kirs, o kiti net nepajus
Vandens kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), o tvirtina konkreti savivaldybė.
VERT pirmininko pavaduotojo Donato Jaso teigimu, vidutiniškai Lietuvoje vanduo turėtų brangti iki 40 proc.
„Šiandien pigiausiai moka didieji miestrai – apie 1,5 euro už kubinį metrą, o brangiausiai – mažieji miestai, kaip Molėtai, Anykščiai, Rietavas. Jie moka 4,5 euro už kubinį metrą. Kainai padidėjus 40 proc. ir suvartojant 5 kubinius metrus per mėnesį didžiuosiuose miestuose mokesčiai už vandenį padidėtų 3 eurais, o mažesniuose – 9 eurais per mėnesį“, – „Žinių radijuje“ skaičius vardijo D.Jasas.
Tokio pabrangimo dalis gyventojų gali nė nepajusti, tačiau tų, kurių finansinė padėtis sunkesnė, keliais eurais didesnės sąskaitos gali reikšti mažiau duonos.
„Kavinėse puodelis kavos irgi kainuoja kelis eurus. Vieni sau gali tai leisti, kiti – ne. Tad tikriausiai kai kuriems vandens pabrangimas neturės didelės įtakos“, – sakė D.Jasas.
Pakels kainas greitai, bet sumažinti neskubės
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas neneigė, kad vandens kainų šuolis nuo Naujųjų tikrai gali būti, bet ne anksčiau.
„Turime įstatymus, apibrėžiančius, kada galima peržiūrėti kainas, tad anksčiau jų niekas pakeisti negali, be to, negalima pagal momentinę kainą spręsti apie įmonės kaštų struktūrą metams ar pusmečiui, apie kainodaros keitimą. Šis procesas turi būti lėtesnis.
O kas būtų, jei staiga pakeitus vandens tiekimo kainodarą elektros kainos sumažėtų? Padidinti kainas lengva, bet sumažinti... Tą patį matome ir degalinėse. Ten kainos šoktelėjo labai greitai, bet krenta – lėtai.
Taip galėtų nutikti ir su vandens tiekimu. Kainą padidins, nes norės padengti jau patirtus nuostolius, bet mažinimą vis atidėlios“, – komentavo profesorius.
Anot jo, kaina galėtų šoktelėti apie 10–30 proc.
Jis taip pat ramino, jog be vandens neliksime, kadangi daugelis vandens tiekėjų yra savivaldybių valdomos įmonės, tad bankrutuoti jos negali, tiesiog matysime, kad įmonių įsipareigojimai viršys turto kainą.
„Su tokia skolų kupra šitos įmonės gali gyventi gana ilgai, tačiau lieka vienas klausimas – o kas ir iš kur kompensuos visus nuostolius? Energetikos brangimas jau persiduoda visiems sektoriams, brangsta visas gyvenimas, ne tik prabangos, bet ir būtinosios prekės, paslaugos, kaip vanduo. Tad centralizuotų sprendimų šiuo klausimu jau reikia ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu, nes, deja, Lietuva nėra finansiškai pajėgi stipriai padidinti žmonių pajamas“, – portalui lrytas.lt sakė R.Krušinskas.
Verta svarstyti apie kompensacijas
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus taip pat nesistebi LVTA pareiškimu. Anot jo, vandens tiekimas yra pirmojo būtinumo paslauga, o dėl aukštų elektros kainų šios įmonės neturi klimpti į skolas, tad tiekimo kaina tikrai privalo augti kartais.
„Nuo Naujųjų tiekėjai turės kainas didinti tiek, kad kompensuotų ir šiuo metu patiriamus nuostolius. Žinoma, kai kam didesnės sąskaitos gali būti skaudžios, ypač provincijose. Ten vandens ūkis yra brangus, nes galbūt tinklas ir yra gerai išvystytas, bet jį vis tiek reikia prižiūrėti, o gyventojų skaičius vietovėje – mažas, tad ir priežiūra brangi.
Todėl gali būti, kad vandens tiekimo kaina mažesniuose miestuose brangs labiau nei Vilniuje“, – komentavo A.Bartkus.
Kadangi mažesnėse vietovėse ir atlyginimai nėra dideli, o praustis ir kitoms reikmėms vandens vis tiek reikia, A.Bartkus svarsto apie kompensacijas visiems veikėjams: buitiniams vartotojams, įmonėms, organizacijoms. Tik kompensuoti reikėtų ne išaugusias vandens sąskaitas, o elektros kainas, kurios veikia ir visas kitas paslaugų kainas.
„Elektra gaminama iš dujų, vadinasi, dujų kainos tiesiogiai veikia ir elektros kainą, o elektros kaina veikia ir vandens tiekėjus. Pastarosiomis savaitėmis biržoje dujų kaina smuko 40 proc., tačiau tai nereiškia, kad automatiškai smunka ir elektros kaina. Mes, ko gero, esame užsipirkę daug labai brangių dujų, vadinasi, ir elektros kaina kurį laiką išliks aukšta. Todėl vandens tiekėjų svarstymas didinti kainas yra suprantamas ir neišvengiamas. Juk visa ši situacija yra ne jų kaltė.
Kas kaltas? Vladimiras Putinas. Bet už viską atsakinga ir Vyriausybė. Kaip sakoma, kaltas yra vilkas, kuris avį papjovė, bet už tai atsakingas piemuo, kuris avies neapsaugojo.
Vyriausybė yra padariusi klaidų ir dabar turi prisiimti atsakomybę, kompensuoti elektrą visiems, stabdyti infliacinius procesus. Juk vandens pabrangimas taip pat didins infliaciją, vandenį juk naudoja visi: ir gyventojai, ir įmonės. Taip jau pradeda įsisukti kaštų augimo spiralė – pabrangsta vienas sektorius, tada pabrangsta ir kitas. Tokią spiralę sustabdyti sudėtinga, negalime leisti jai įsisukti“, – portalui lrytas.lt teigė ekonomistas.
