„Prezidentas, įgyvendindamas gerovės valstybės principus savo vykdomoje politikoje, tikrai siekia mažinti pajamų nelygybę. Būtent per apmokestinimo bazę ir dydį mažiausiai uždirbantiems. Prezidentas siūlo, kad nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis turėtų būti didinamas ne mažiau kaip šimtu eurų ir būti ne mažesnis, už 640 eurų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Ji aiškino, kad lygiagrečiai reikia kalbėti ir apie minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą. Anot I. Segalovičienės, prezidentas mano, kad reikia laikytis Trišalėje taryboje sutartos formulės dėl MMA didinimo.
„Mes turėtume, prezidento nuomone, laikytis tos sutartos formulės, pagal kurią Lietuvos bankas paskaičiuoja ir pasiūlo dydį, šiandien matome, kad tai būtų maždaug 19 proc. augimas. Be jokios abejonės, suprasdami neapibrėžtą situaciją, kaip kompromisas galėtų būti MMA didinimas per du kartus kitų metų eigoje, tačiau labai svarbu laikytis susitarimų ir maksimaliai depolitizuoti MMA formulę“, – sakė prezidento patarėja.
I. Segalovičienė tikina, kad tokiu atveju, jeigu MMA didinimas vyktų du kartus kitų metų eigoje, pinigų augimas turėtų būti paskirstomas tolygiai.
„Šiuo atveju, be jokios abejonės, turėtų ekspertai pasakyti ir paskaičiuoti, tačiau tas didėjimas turėtų būti daromas pakankamai tolygiai. Pats principas yra svarbu, kad MMA turi augti, nes noriu priminti, kad net 8 proc. dirbančių Lietuvoje patiria skurdo riziką ir tai tikrai ypatingai svarbu regionuose, ir, kaip žinoma, MMA svarbi ir kitoms įvairiausioms gyvenimo situacijoms“, – aiškino ji.
Prezidentūra taip pat laikosi pozicijos, kad bent 10 eurų turėtų didėti išmoka už kiekvieną vaiką, bei bent 5 eurais didėtų papildomai skiriama išmoka.
„Prezidentas siūlo, kad universali vaiko išmoka, kurią gauna visi, ji turėtų būti ne mažesnė, negu 90 eurų kitais metais. Dabar yra 80 eurų. Papildomas priedas už vaiką pažeidžiamoms šeimoms, nepasiturinčioms, daugiavaikėms ir vaikus su negalia auginančioms turėtų sudaryti ne mažiau nei 52 eurai“, – mano ji.
Tuo metu pensininkai, anot prezidento patarėjos, gali jaustis ramūs dėl pajamų didėjimo kitais metais.
„Pensininkai gali būti pakankamai ramūs, nes jų pensijos bus automatiškai indeksuojamos. Jau du metus yra įsigaliojęs prezidento įstatymas, pagal kurį pensijos papildomai indeksuojamos ir tai bus daroma tol, kol vidutinė pensija pasieks penkiasdešimt procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio“, – tikino I. Segalovičienė.
Būtų galima derinti MMA ir NPD didinimą
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, kad darbdaviai ir darbuotojai antradienį Trišalėje taryboje ras bendrą sutarimą, kiek nuo kitų metų turėtų augti minimali mėnesio alga (MMA). Ji kartojo, kad MMA ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų augti panašiu tempu.
Darbuotojų atstovams siūlant MMA didinti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, o pramonininkams – iki 800 eurų G. Skaistė sako, kad sprendimas galėtų būti „kažkur per vidurį“.
„Tikimės, kad darbdaviai ir darbuotojai ieškos bendro sutarimo ir galbūt tas bendras sutarimas yra kažkur per vidurį, atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios šiuo metu yra – ekonominis neapibrėžtumas, bet tuo pačiu matome, kad svarbu išsaugoti žmonių perkamąją galią, jų motyvaciją dirbti ir MMA bet kokiu atveju turėtų augti. Klausimas, kiek“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Skaistė.
Pasak jos, Vyriausybė mano, kad būtų galima derinti MMA ir NPD didinimą, taip mažinant gyventojų mokestinę naštą.
„Tikiuosi, kad Trišalėje taryboje tai bus naudojamas kaip vienas iš instrumentų, kuris galėtų šiek tiek sušvelninti MMA augimą verslui. Kiek NPD galėtų augti, šiandien pasakyti negaliu. Šie du dydžiai turėtų augti panašiu tempu“, – sakė ministrė.
Pasak G. Skaistės, NPD ir MMA sulyginimas dabar būtų per didelė našta biudžetui, tai galėtų kainuoti apie 300–500 mln. eurų.
Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl MMA didinimo nuo kitų metų sausio.
Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.
Šiemet MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“.
Galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.
I. Šimonytė: geriausia minimali alga būtų ta, dėl kurios susitartų darbuotojai ir darbdaviai
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad sutarimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) yra darbdavių ir darbuotojų susitarimo klausimas ir Vyriausybė palaikys tokį dydį, dėl kurio bus susitarta.
„Vyriausybės nuomone, geriausia būtų tokia minimali alga, dėl kurios susitartų darbuotojai ir darbdaviai, todėl, kad viešajame sektoriuje dirba labai mažai žmonių už minimalią algą, valstybė, kaip darbdavys, tikrai turi labai mažai darbuotojų, kurie dirba už minimalią algą. Dauguma darbuotojų dirba už didesnį darbo užmokestį“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Jeigu darbdaviai su profsąjungų atstovais susitartų, tai manau, kad bet kokiam susitarimui Vyriausybė galėtų pritarti, ar tas susitarimas įvyks, pamatysime šiandien“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė aiškina, kad MMA dydis nebūtinai turi būti toks, koks dabar numatytas pagal nustatytą formulę. Tačiau, pasak jos, reikia matyti ir ekonomikos kontekstą.
„Vakar Finansų ministerija atnaujino ekonomines projekcijas ir vidutinio darbo užmokesčio projekcija ateinantiems metams nebėra dviženklė, tai tą reikia turėti mintyje. Ekonomikos augimas taip pat prognozuojamas pakankamai nuosaikus, jeigu kažkokių papildomų rizikų nebus ir mūsų partneriai euro zonoje, jei jų ekonomika plėtosis, kaip dabar yra prognozuojama, tai ekonomikos augimas kitais metais labai santūrus“, – sakė politikė.
„Geriausiu atveju, darbo užmokesčiu augimas vienženklis, tai kalibruojant susitarimą dėl MMA, reikia tą turėti omenyje“, – pridėjo ji.
I. Šimonytė aiškina, kad MMA dydis yra ne biudžeto naštos, o susitarimo tarp darbdavių ir darbuotojų klausimas. Vyriausybė, anot jos, galėtų pateikti savo MMA dydžio siūlymą tik tuo atveju, jeigu Trišalei tarybai dėl dydžio susitarti nepavyks.
„Tai yra ne biudžeto naštos, o susitarimo klausimas, ar darbdaviai su darbuotojais gali susitarti dėl tokio dydžio darbo užmokesčio ir tokio šuolio, tuomet, kada vidutinis darbo užmokestis auga 8 proc. Nežinau, galbūt gali susitarti, bet palikime pirmiausia išsiaiškinti, ar gali susitarti. Jeigu nesusitars, tada Vyriausybė pateiks savo pasiūlymą“, – tvirtino premjerė.
Lietuvos bankas siūlo didinti MMA iki 887,74 euro
Lietuvos bankas (LB) siūlo nuo 2023 metų kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje 157,74 euro – nuo 730 iki 887,74 euro.
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 50,1 proc.
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tvirtina, kad įvardintas dydis yra siektinas MMA, pagal formulę, jeigu į ją žiūrime, kaip į gairę.
Lietuvos bankas siūlo minėta formule remtis ir toliau, tačiau palaikytų MMA didinimą dalimis.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų, iki 740 eurų.
Tokį siūlymą palaiko Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.
