„Prezidentas siūlo užšaldyti elektros kainą iki kitų metų liepos 1 d., būtent per subsidijų už elektrą mechanizmą, dabartiniame 24 ct/kWh lygyje“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.
„Kol kas kalbame būtent apie visus, todėl, kad matome, jog valstybė yra pajėgi tą padaryti“, – pažymėjo ji.
Pasak patarėjos, Prezidentūra atliko skaičiavimus, pagal kuriuos toks modelis Lietuvoje galėtų būti taikomas, jais pasidalino ir su Vyriausybe.
„Horizontali, visiems gyventojams (užšaldyta – ELTA) kaina galėtų būti kaip sprendimas didesniam stabilumui ir aiškesnei perspektyvai mūsų žmonėms“ – pabrėžė ji.
Anot I. Segalovičienės, jei tokios priemonės nebus imtasi, elektros kaina kitąmet buitiniams vartotojams kils 80 proc.
„Kainų augimas gyventojams 2023 m. būtų net 80 proc. Laikomės pozicijos, kad jei neužšaldytume, brangintume 40 proc. nuo sausio, tada 40 proc. – nuo liepos. Taip sukonstruoti mūsų įstatymai“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.
I. Šimonytė: tai „politinio proceso“ dalis
Prezidentūrai siūlant ir kitąmet užfiksuoti dabartinę elektros kainą visiems gyventojams, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad pasiūlymų nekomentuos tol, kol dar nepateiktas kitų metų valstybės biudžetas. Šią Gitano Nausėdos iniciatyvą premjerė vadina „politinio proceso žanro“ dalimi, kadangi, jos teigimu, šalies vadovas neturi būdų ją įgyvendinti.
„Norėčiau referuoti į Konstituciją (...) kuri labai aiškiai pasako, kad biudžeto rengimas yra Vyriausybės kompetencija ir pareiga. Tai kai Vyriausybė parengs 2023 m. biudžetą, tada ir atsakys į visus klausimus, kas gali būti, kas negali, arba kas bent būtų Vyriausybės siūlymu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Tai man šitie visi išankstiniai pozicijų užsiėmimai, kaip politinio proceso žanras, yra suprantami, bet nelabai matau didelės vertės, todėl, kad būdų užtikrinti savo šitų pažadų įgyvendinimą, prezidentas nelabai turi“, – tęsė ji.
Ministrė pirmininkė akcentavo, kad tokius prezidento pasiūlymus išgirdę gyventojai juos gali palaikyti pažadais, tad, Vyriausybei jų neįgyvendinus, gali likti nepatenkinti.
„Tai gali atsitikti taip, kad netyčia žmonės, kurie tuos pasisakymus įvertinus kaip tam tikrus pažadus, liks nusivylę. Aišku, tada, kaip ir visais atvejais, bus galima apkaltinti Vyriausybę. Gal toks ir tikslas“, – svarstė premjerė.
Iki 2022 m. pabaigos visiems buitiniams vartotojams valstybė kompensuoja iki 9 ct/kWh elektros kainos. Minimalus tarifas po kompensacijos siekia būtent 24 ct/kWh (9 centais mažiau nei dabartinė visuomeninio tiekimo kaina). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiuo metu skaičiuoja visuomeninio tiekimo kainą nuo sausio, kuri, neabejojama bus gerokai didesnė.
I. Šimonytė yra minėjusi, kad energijos kainoms gyventojams kompensuoti kitų metų biudžete bus numatyta apie 1 mlrd. eurų. Biudžetą Vyriausybė ketina šiemet pristatyti anksčiau nei įprastai, spalio pradžioje.
Antradienį parlamente ji patikino, kad Vyriausybė biudžetą rengia „atsakingai ir rūpestingai“, o padedant gyventojams atlaikyti elektros kainų augimą, žada pateikti subalansuotą sprendimą.
