„Daugybė gairėse pateikiamų patarimų ir veiksmų nėra nauji – apie juos jau esate girdėję mokykloje, skaitę energijos tiekėjo sąskaitoje ar matę TV laidoje, – sakė Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys. – Kai kurie jų nustebins, paaiškėjus, kad maži kasdieniai sprendimai leis tausoti didelį kiekį energijos, todėl mažins sąskaitas už ją.
Kiekvienas iš mūsų tik šiek tiek pakeitęs savo elgseną greitai gali sutaupyti iki 20 proc. metinių išlaidų už energiją, o pasinaudoję valstybės pagalba ir investavę į modernias priemones, atnaujinę būstą ir energijos šaltinius, sutaupytą sumą padidintume net iki 60 proc.“
Daug kalbama apie elektros taupymą, tačiau namų ūkiuose daugiausia energijos sunaudojama šilumos pavidalu, antroje vietoje – automobilių kuro suvartojimas ir tik tada seka elektros energijos poreikiai. Todėl parengtose gairėse kalbama apie visų energijos rūšių taupymą.
Portalas lrytas.lt supažindina su pateiktais taupymo patarimais gyventojams.
1. Rekomenduojama bent 2–3 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, jei į darbo vietą turima vykti nuosavu automobiliu. Esant vidutiniam 15 km atstumui iki darbo vietos, 3 dienas per savaitę dirbant iš namų rida sumažinama 90 km/sav. Prognozuojamas sutaupymas – 494 eurai metams.
2. Trumpus atstumus, iki 3 km, eiti pėstute arba važiuoti dviračiu, paspirtuku, o ne automobiliu. Prognozuojamas sutaupymas – 169 eurai metams.
3. Vieną savaitgalio ar šventinio laikotarpio dieną nesinaudoti automobiliu. Nesinaudojant automobiliu didžiuosiuose miestuose vidutinė rida sumažėtų 36,6 km dienai. Prognozuojamas sutaupymas – 228 eurai metams.
4. Viešuoju transportu vykstant į darbą 2 dienas per savaitę, jei vidutinė kelionės trukmė iki 60 min, galima sutaupyti 101 eurą metams.
5. Taikyti ekonomiško ir ekologiško vairavimo principus: kuo ilgiau važiuoti vienodu greičiu, kuo aukštesne pavara ir išlaikant kuo žemesnes variklio apsukas, nesant būtinybės važiuoti ne didesniu nei 90–100 km/h greičiu, greitėti tolygiai, pajudant iš vietos 20 km/h greičiui pasiekti skirti 5 sekundes, iš anksto planuoti keliones, vengti transporto spūsčių.
Kai galima, lėtėjant nenaudoti stabdžių pedalo, reguliariai tikrinti ir palaikyti tinkamą slėgį padangose, nelaikyti automobilyje nebūtinų daiktų, nuimti stogo bagažines bei jų laikiklius, išjungti variklį, jei stovėsite ilgiau kaip 2–3 min., keliauti su pakeleiviu, naudotis automobilių dalijimosi platformomis, oro kondicionierių ir kitus elektrinius prietaisus automobilyje naudoti tik tada, kai jie būtini. Karštą dieną padidinti kondicionieriaus temperatūrą 3 laipsniais.
Sumažinus greitį nuo 110 iki 90 km/h statistiniam automobiliui Lietuvoje, nuvažiuojančiam 13 tūkst. km per metus ir naudojančiam 6,5 l/100km, prognozuojamas 100 eurų per metus sutaupymas.
6. Įsigyjant transporto priemonę rinktis elektromobilius, nes energijos sąnaudos tam pačiam nuvažiuotam atstumui yra daug mažesnės, palyginti su įprastu automobiliu, turinčiu vidaus degimo variklį.
7. Išjungti nenaudojamus buitinius prietaisus, nepalikti jų budėjimo režime.
8. Įsigyjant naują buitinę techniką ar prietaisus rinktis kuo aukštesnės energijos vartojimo efektyvumo klasės. A klasės (žalieji) prietaisai vartoja mažiausiai energijos.
9. Nelaikyti pravirų šaldytuvo durelių, nuvalyti durų gumines tarpines, šilumos atidavimo radiatorių nugarinėje šaldytuvo pusėje, periodiškai atitirpinti šaldytuvą. Jei galima, nustatyti 1 laipsniu aukštesnę temperatūrą, taip sutaupomi 6 proc. energijos. Šaldytą maistą atitirpinti šaldytuve, tada nereikės vartoti papildomos elektros energijos mikrobangų krosnelei ar viryklei ir kartu bus atvėsinamas šaldytuvas.
10. Virdulyje užvirinti vandens pagal individualų poreikį, ne daugiau. Kasdien užvirinti du puodelius vandens (0,5 l) per metus kainuoja 7,5 euro. Jei įpilamas maksimalus kiekis, pavyzdžiui 1,7 l, kurio viso vėliau nepanaudojama, per metus patiriamos papildomos 16,5 euro išlaidos. Jei šis veiksmas per dieną atliekamas 5 kartus, patiriama apie 83 eurai nereikalingų išlaidų.
11. Skalbti pilnai prikrauta skalbimo mašina. Jei skalbiama šaltame vandenyje, elektros sąnaudos sumažinamos apie 90 proc.
12. Turintiems dviejų laiko zonų elektros energijos tiekimo planą planuoti didesnį energijos vartojimą naktį (23.00 – 7.00 val. žiemos metu, 24.00 – 8.00 val. vasaros metu) ar savaitgalį. Tikslinga atidėti energijos vartojimą skalbimui, karšto vandens ruošimui, drabužių lyginimui, maisto gaminimui, telefonų ir kitų prietaisų baterijų įkrovimui.
13. Naudoti indaplovės eko režimą. Taupusis režimas dėl žemesnės vandens temperatūros leidžia sumažinti elektros suvartojimą 25 proc. Jei indaplovė vidutiniškai per metus naudojama nuo 50 ir 150 kartų, tai gali leisti sutaupyti nuo 7,5 iki 22,5 eurų per metus. Būtina indaplovę prikrauti pilnai. Jei ji prikraunama tik iki pusės ar mažiau, santykinis energijos kiekis tam pačiam indų kiekiui išplauti išauga 2 kartus. Rekomenduojama nudoti atidėjimo funkciją ir plauti indus naktimis ar savaitgaliais.
14. Naudoti orkaitėje ar keptuvėje sukauptą šilumą, išjungiant kaitinimo elementą likus 2–4 minutėms iki maisto gaminimo pabaigos.
15. Temperatūrą patalpose sumažinant 1 laipsniu ar daugiau, vidutiniškai per metus sutaupoma 5 proc. energijos ir iki 40 eurų. Nebūnant namuose arba naktimis sumažinant temperatūrą iki 17–18 laipsnių sutaupoma 5–7 proc. šilumos (apie 40–56 eurų) per metus. Reikėtų nustatyti aukštesnę oro kondicionieriaus temperatūrą (26–27 laipsniai karštojo sezono metu), neleisti patalpoms įkaisti – žaliuzėmis, roletais ar užuolaidomis uždengti langus. Naudoti žemesnes temperatūras pasyviam vėsinimui – naktį praverti langus ir taip vėsinti patalpas. Taip vienai patalpai galima sumažinti elektros suvartojimą 5–10 proc., arba 6,6–13,2 eurų per metus.
16. Šaltuoju metų laiku nelaikyti ilgai atidarytų langų ir durų: patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, nes nespės atvėsti sienos, lubos, grindys ir patalpose esantys daiktai. Virtuvėje viryklės gartraukį naudoti tik gaminant valgį, nes jis ištraukia ir šilumą.
17. Šaltuoju metų laiku užkamšyti ar užklijuoti nesandarumus languose ir kitur, kur jaučiamas skersvėjis. Jei langai seni ir yra be sandarinimo juostų, rekomenduojama jas panaudoti. Galimas sutaupymas – apie 40 eurų per metus.
18. Įsirengti paprastas ar apšiltintas žaliuzes. Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.
19. Radiatorių neužstatyti baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis, periodiškai valyti nuo jų dulkes. Valant dulkes galimas 1–3 proc. šiluminės energijos, arba 8–24 eurų, sutaupymas per metus. Parinkti trumpesnes, iki palangės, užuolaidas, taip daugiau šilto oro patenka į kambario gilumą. Jei tokios galimybės nėra, bent naktį arba kai nieko nėra namuose užkelti jas ant palangės, taip nesutrikdoma šilto oro cirkuliacija.
20. Čiaupų aeratoriai, taupios dušo galvutės padeda sumažinti karšto vandens naudojimą higieninėms reikmėms iki 30 proc., kai vidutiniškai suvartojami 3 kub. metrai per mėnesį karšto vandens. Tai leistų per metus sutaupyti apie 11 kub. metrų vandens, 72–85 eurus per metus.
21. Naudoti daugiau natūralios dienos šviesos. Rekomenduojama atidaryti žaliuzes, atitraukti užuolaidas, nuimti nuo palangių gėles, kitus daiktus, įsirengti stoglangius.
22. Pakeisti neefektyvias apšvietimo lemputes į taupesnes LED. Viename kambaryje apšvietimu naudojantis 1,5 tūkst. valandų per metus tai padėtų sutaupyti 50–65 eurus.
23. Įrengti judesio jutiklius apšvietimui valdyti.
24. Pasitelkti mobiliąją programėlę(-es) energijos suvartojimui stebėti, gauti suvestines ir matyti, kur yra didžiausi suvartojimai bei kur galima sutaupyti.
25. Pasiteirauti energiją tiekiančios įmonės, ar ji siūlo nemokamą ar nebrangią namų ir inžinerinių sistemų apžiūrą ar konsultaciją energijos taupymo tema. Identifikavus energetinių sistemų defektus ar neefektyvų jų veikimą bei įgyvendinus rekomendacijas galima sutaupyti dalį energijos.
26. Prižiūrėti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą: reguliariai plauti ir valyti sistemos vidų, laikytis sistemos priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų, laiku išleisti orą iš radiatorių.
27. Pagerinti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą: atnaujinti šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacijas arba izoliuoti papildomai, įrengti termostatus ir juos sureguliuoti, įrengti izoliacinę dangą už šildymo prietaiso.
28. Modernizuoti individualius gyvenamuosius namus: užtikrinti sandarumą, apšiltinti pastato išorę ir sienas iš vidaus, įrengti antras lauko duris.
29. Atnaujinti daugiabučius namus: apšiltinti pastatą, užtikrinti sandarumą, įrengti vėdinimo sistemą su šilumogrąža, modernizuoti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, įstiklinti balkonus ir lodžijas.
30. Modernizuoti šilumos punktus.
31. Pakeisti naudojamą šildymo katilą į efektyvesnį katilą ar šilumos siurblį.
32. Įrengti saulės fotovoltinę elektrinę.
33. Įrengti saulės šilumos kolektorius.
34. Turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.
Su daugiau gairių, taip pat patarimais viešajam sektoriui, paslaugų ir pramonės įmonėms bei galimomis valstybės paramomis galima susipažinti čia.
