Kai kurie gyventojai teigia, kad prausiasi šaltu vandeniu, džiovina skalbinius lauke ir pereina prie LED lempučių, kad susidorotų su energetikos krize, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, anksčiau rugsėjį pranešė Vokietijos naujienų agentūra „The Local“.
„Mes nenaudojame džiovyklės, trumpiau prausiamės vėsesniame duše ir planuojame šią žiemą šildyti savo namuose tik du kambarius“, – neseniai apklausoje, kurią surengė naujienų agentūra, sakė 39 metų Berlyno gyventojas.
Kitas Berlyno gyventojas teigė, jog maudosi šaltame duše, ir tai – kaip „mažas anti-Putininis gestas“.
Kai kurios Vokietijos įmonės taip pat taiko energijos apribojimus, siekdamos taupyti išlaidas. Elektros kainos Vokietijoje šiais metais išaugo daugiau nei 600 proc., nes padidėjo gamtinių dujų kainos.
Vokietijos nekilnojamojo turto grupė „Vonovia“ anksčiau „Insider“ sakė sumažinsianti šildymą nuomininkams naktį nuo 23 val. iki 6 val., kad „sutaupytų kuo daugiau dujų“ ir maždaug 8 proc. sumažintų šildymo išlaidas.
Dippoldiswalde, Vokietijos Saksonijos regiono mieste, kai kuriems nuomininkams buvo uždrausta maudytis po karštu dušu nuo 8 iki 11 val., nuo 13 iki 17 val., ir po 21 val., teigiama liepos mėnesį paskelbtame vietinio būsto kooperatyvo „Facebook“ įraše. Hanoveryje viešuosiuose baseinuose nebeleidžiami karšti dušai.
Prieš karą daugiau nei pusė Vokietijos gamtinių dujų buvo atgabenama iš Rusijos. Dabar jų sumažėjo iki 35 proc.
„Norime kuo greičiau išsivaduoti iš Rusijos energijos importo gniaužtų“, – rugpjūtį žurnalistams sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir pridūrė, kad nors dabartinės priemonės padės sumažinti bendrą šalies energijos suvartojimą, to nepakanka.
Nuo rugsėjo mėnesio Vokietijos vyriausybė įgyvendino naujas taisykles, apribodama energijos naudojimą viešuosiuose pastatuose ir paminkluose. Privataus baseino šildymas ir parduotuvių apšvietimas naktį taip pat gali būti apriboti, pranešė „Reuters“.
Hanoverio miestas liepos pabaigoje paskelbė apribojimų sąrašą, apimantį biuro elektronikos, pavyzdžiui, spausdintuvų, apribojimą, karšto vandens viešose kriauklėse užsukimą (išskyrus ligonines ir mokyklas), viešųjų fontanų išjungimą ir patalpų savivaldybių pastatuose temperatūros ribojimą iki maksimalios 20 laipsnių temperatūros.
