„Viešajame sektoriuje žmonių už MMA dirba gana nedaug, daugiausiai tai yra privataus verslo darbuotojai, tai reiškia, logiškiausia, kad tas susitarimas būtų pasiektas“, – „Žinių radijui“ teigė I.Šimonytė.
„Kas nėra labai gerai, kad abi šalys atsistoja į ribines pozicijas ir netgi labai smarkiai nesidera. Verslas siekia kuo mažesnių kaštų, profesinės sąjungos siekia kuo didesnių atlyginimų. Toks vaizdas, kad visi atsistoja savo kampuose ir nebando judėti į jokią pusę“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė tvirtina, kad Vyriausybė sprendimą dėl MMA ir NPD dydžių pasiūlė įvertinusi kontekstą, o siūlymo didinti MMA du kartus atsisakė, nes tai sukelia labai didelių procedūrinių problemų apskaitininkams, kuriems reikėtų skaičiuoti algas ir mokesčius, kadangi NPD priklauso nuo MMA. Tokiu atveju kiltų tam tikra sumaištis.
„Vyriausybė pasiūlė tokį sprendimą. Žinoma, Trišalėje taryboje gali vėl visi likti prie savo pozicijų, pasakyti, kad mums neįdomu, ką Vyriausybė siūlo, nes turime savo nuomonę. Galbūt taip ir atsitiks. Tuomet jau Vyriausybei teks priimti sprendimą. Bet aš vis dar tikėčiausi, kad ta diskusija galėtų rimtai vykti“, – tvirtino politikė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei bei Finansų ministrei Gintarei Skaistei paskelbus siūlymą nuo 2023 m. didinti MMA iki 840 eurų, o NPD iki 625 eurų, Vyriausybė priėmė sprendimą su šiais siūlymais grįžti į Trišalę tarybą.
Anot finansų ministrės, MMA uždirbantiems pajamos atskaičius mokesčius dėl šių dviejų sprendimų augtų apie 83,5 euro.
Tokiam NPD padidinimui reikėtų 164,3 mln. eurų biudžeto lėšų.
Praėjusią savaitę MMA ir NPD kėlimą svarsčiusi Trišalė taryba nesutarė, kiek darbuotojams nuo kitų metų turėtų didėti šie dydžiai, tad klausimas svarstyti Vyriausybei grįžta be vieningos darbdavių ir darbuotojų išvados.
Lietuvos bankas siūlė nuo 2023 metų MMA kelti 157,74 euro – nuo 730 iki 887,74 euro.
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 50,1 proc.
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tikino, kad įvardintas dydis yra siektinas MMA pagal formulę, jeigu į ją žiūrime, kaip į gairę.
Lietuvos bankas siūlė minėta formule remtis ir toliau, tačiau palaikymą išreiškė MMA didinimui dalimis.
Trečiadienį ryte Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą MMA 2023 metais didinti etapais.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė Trišalėje taryboje yra tikinusi, kad MMA kitais metais turėtų kilti bent iki 888 eurų, t.y., 21,6 proc., ką rekomendavo Lietuvos bankas.
Ji taip pat siūlė atsižvelgti, kad kitų metų prognozuojama skurdo rizikos riba sieks 625 eurus, tad, I.Ruginienės teigimu, būtų „gėda“ svarstyti kitąmet dar taikyti mažesnį atlyginimą atskaičius mokesčius.
