„Lifosai“ – vienai didžiausių trąšų gamintojų Europoje – laikinai sustabdžius gamybą, nerimo dar padaugėjo. Įmonė pigesne šiluma aprūpindavo „Panevėžio energiją“, o ši – ne tik Kėdainių, bet ir Panevėžio regiono gyventojus.
„Mes Kėdainiuose kilovatvalandę pasigaminame maždaug už 10 centų, o iš „Lifosos“ pirkdavome už 2,2 cento. Matome, kad ženklus skirtumas“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa.
Tokias kainas šį šildymo sezoną teks pamiršti, nebent „Lifosa“ atnaujintų gamybą. „Panevėžio energija“ suskaičiavo, kad spalį šildymas brangs 16 proc.
Pernai tuo pat metu už 50 kv. m. butą renovuotame name reikėjo mokėti apie 15 eurų, šiemet – 20 eurų daugiau. O nerenovuotuose namuose gyvenantys mokės dar didesnes sumas.
„Vietoje dujinio kuro, kuris šiuo metu yra labai brangus, Kėdainių mieste naudojame dyzelinį kurą. Jis praktiškai per pusę pigesnis. Sumažinome brangimą. Išsiaiškinome visus variantus ir kaupiam skystą kurą Panevėžy, kaupiam biokurą savo teritorijoje, kad kuo mažiau turėtų įtakos mūsų bendrovės šilumos kainai“, – komentavo P.Diksa.
Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis pasakoja jau matantis didesnį gyventojų registravimąsi į seniūniją dėl šilumos kainos kompensacijos. Preliminariai iki spalio mėnesio anksčiau būdavo apie 2 tūkst. prašymų, šiai dienai – 2,7 tūkst. prašymų.
Gyventojai nerimauja dėl didėsiančių šildymo, o kartu ir karšto vandens kainų, todėl žada kreiptis kompensacijų.
Kiti, kaip ir Panevėžyje gyvenanti ukrainietė, dėl kylančių kainų nemato problemų.
„Aš dirbu ligoninėje – susimokėsiu. Ir taip ačiū, kad Lietuva ukrainiečius priėmė, o dėl mokesčių, ką padarysi – gyvensim“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo moteris.
Brangstančio šildymo naštą gyventojams lengvina valdžia. Seimas sutiko, kad nulinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du sezonus.
„Turint minty, kad šio šildymo sezono kainos bus kaip numatoma aukštesnės, visų pirma dėl brangstančio biokuro, ko praėjusių metų sezone dar taip nematėme, šalia tų kompensacijų, kurios yra nustatytos asmenims, kuriems šildymo išlaidos viršija tam tikrą dalį pajamų, kur taikomos nepriklausomai, ar centralizuotas šildymas, ar koks kitoks, toks sprendimas kainų augimą šiek tiek apribotų“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos apie 111 mln. eurų. Seimas taip pat supaprastino kompensacijų už šildymą mokėjimo ir prašymų teikimo tvarką.
