„Turėtų būti kalbama ne tik apie PVM lengvatą centriniam šildymui, bet ir apie kitų šildymo formų PVM lengvatas, pavyzdžiui, kietajam kurui“, – ketvirtadienį sakė G. Šimkus.
„Stipriai pabrangus dujoms matome, kad stipriai pabrango ir kietojo kuro kainos – didelė dalis žmonių metėsi į tuo metu pigesnį šildymo būdą, kuris pabrango“, – pastebėjo jis.
Vertindamas galimas pagalbos priemones energijos kainų šokui gyventojams sušvelninti apskritai, centrinio banko vadovas akcentavo, jog jos gali būti dvejopos – orientuotos į pajamų gyventojams, visų pirma – labiausiai pažeidžiamoms jų grupėms, didinimą, taip pat skirtos pačioms kainoms sumažinti.
Jų taikymas, priminė jis, turi būti koordinuotas, tikslingas ir apskaičiuotas atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes.
„Galimybės mūsų šalies nėra beribės, priemonės tarpusavyje turi būti koordinuotos. Dabar matome, kad vieni siūlo vieną priemonę, kiti tam pačiam sektoriui siūlo kiek kitokią priemonę. Ir jei viską pradėtume taikyti, gausime, kad vienas gali būti labai stipriai paremtas, o kitam gali pristigti lėšų“, – kalbėjo G. Šimkus.
ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis dar dviem šildymo sezonams panaikinta 9 proc. PVM našta buitiniams vartotojams, besišildantiems namus centralizuotai.
Gyventojams šį ir kitą šildymo sezonais už centralizuotą šilumą nereikės mokėti 9 proc. PVM tarifo, nes atitinkama suma šilumos tiekėjams bus kompensuojama iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, valstybės kompensaciją gavęs tiekėjas, galutinėje sąskaitoje vartotojui neskaičiuos PVM.
Finansų ministerijos skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną dėl to biudžetas netektų apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų, jei energijos kainos jo metu išliks tokios pat kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., po to, kai kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtos atitinkamos Vyriausybės inicijuotos įstatymo pataisos.
Nors pataisos priimtos kone vienbalsiai, opozicija vis tik turėjo priekaištų, jog valdantieji nesiūlo panašių pagalbos priemonių kitomis kuro rūšimis, pavyzdžiui, biokuru, besišildantiems gyventojams.
Savo ruožtu jį rengusi Finansų ministerija argumentuoja, kad pataisos apima tik centralizuotai tiekiamą šilumą, kadangi jos kainas reguliuoja valstybė, o dujomis ar malkomis besišildantys gyventojai šilumos kiekį gali reguliuoti arba rinktis kitą šildymo būdą.
