Tuomet, kaip numato kompromisinis Vyriausybės siūlymas, MMA didėtų 15 proc. (110 eurų) – iki 840 eurų, neatskaičius mokesčių, be to, beveik 16 proc. (85 eurais) – iki 625 eurų kiltų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Iš viso minimalias algas uždirbančių žmonių realiosios pajamos (atskaičius mokesčius) padidėtų 83,5 euro.
Kodėl šis Vyriausybės siūlymas, kuris labai artimas vidurkiui tarp verslo ir profesinių sąjungų pageidaujamų MMA dydžių, nepatiko nei vienai, nei kitai ginčo šaliai ir jos atkakliai laikosi savo ankstesnės pozicijos?
Bent jau profesinėms sąjungoms nėra realaus pagrindo būti nepatenkintoms Vyriausybės siūlymu, nes atskaičius mokesčius MMA gaunantys dirbantieji uždirbs beveik tiek, kiek jos ir reikalavo, tik tai bus pasiekta ne vien darbdavių, bet ir valstybės sąskaita.
Beje, NPD didinimas šalies biudžetui atsieis 164,3 mln. eurų.
Galbūt viešas profesinių sąjungų nepritarimas Vyriausybės siūlomam MMA iš dalies yra apsimestinis.
Atrodytų, dirbančiajam svarbiausia, kiek realiai padidės jo pajamos, o kokia dalimi prie to prisidės NPD, jam mažiausiai rūpi.
Šitokia logika turėtų vadovautis ir profesinės sąjungos, bet jos nenori parodyti, kad nusileido, ir jau nereikalauja kelti MMA iki 888 eurų, kai dirbantieji į kišenę gaus maždaug tiek pat dėl padidinto NPD.
Visame pasaulyje profesinės sąjungos stengiasi spausti darbdavius kiek tik įstengia, neretai pasitelkdamos ir streikus.
Lietuva šiuo atveju nėra išimtis. Todėl ir dėl MMA profesinės sąjungos kietai reikalauja laikytis sutartos didinimo formulės, pagal kurią šis rodiklis turėtų siekti 45–50 proc. vidutinio šalies atlyginimo.
Šitaip skaičiuojant MMA reikėtų didinti iki 888 eurų.
Tačiau darbdavių atstovai skelbia, kad toks dydis būtų katastrofiškas nemažai daliai įmonių, ir taip vos alsuojančių dėl milžiniškų energijos kainų ir brangstančių žaliavų.
Vyriausybė nusprendė, kad didinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas būtina, bet dalį naštos gali prisiimti valstybė pakeldama NPD.
Darbdaviams atrodo, kad jiems vis viena išlaidos per daug išaugs, ir siūlo MMA didinti tik iki 800 eurų.
Krinta į akis, kad abi ginčo pusės remiasi Lietuvos banko (LB) skaičiavimais ir kartu kritikuoja šios institucijos siūlymus, nes esą jie buvo pateikti per vėlai – kai šalių pozicijos Trišalėje taryboje jau buvo pareikštos.
Iš tiesų LB aiškinimai galėjo kiek supainioti ginčo šalis ir tiek verslo, tiek profesinių sąjungų atstovai gavo progą remtis tais teiginiais, kurie jiems patogesni.
Pagal sutartą MMA formulę LB apskaičiavo, kad didinti šį rodiklį galima iki 888 eurų. Tik tai ir išgirdo profesinės sąjungos.
Tačiau LB samprotavo ir apie didžiules geopolitines rizikas, neaiškią ateitį ir užsiminė, kad MMA kitąmet būtų galima didinti dviem etapais – iš pradžių iki 799 eurų, o vėliau, jei ekonominė padėtis leistų, – iki 888 eurų, be to, pareiškė, jog pirmenybę teiktų šiam scenarijui. Verslas išgirdo vien šį siūlymą, o profesinės sąjungos jam liko kurčios.
Negana to, šiomis dienomis LB sumažino kitų metų ekonomikos prognozes – anksčiau skelbė, kad 2023 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc., bet dabar šis rodiklis nuleistas iki 0,9 procento.
Vadinasi, siūlymai kuo atsargiau didinti MMA sustiprinami naujais argumentais.
Kita vertus, LB ekspertai tikisi, kad šįmet šalies BVP augs 2,1 proc. – tiek, kiek jie ir buvo numatę pavasarį, bet MMA rodikliui svarbūs tik ateinantys metai.
Beje, LB ir Finansų ministerijos (FM) ekonominės raidos prognozės beveik niekada nesutampa. Taip yra ir šiuo atveju.
FM numato, kad šįmet Lietuvos BVP augs mažiau, nei prognozuoja LB, bet kitais metais – 1,6 proc., tad toks vertinimas gerokai optimistiškesnis nei banko.
Šie prognozių skirtumai aiškinami pasirenkamais kitais duomenų šaltiniais. Aišku, kai LB ir FM vertinimai nesutampa, tai kiek klaidina visuomenę, nors sudėjus abiejų institucijų šių ir kitų metų rodiklius išeina gana panašus vaizdas, o jis nėra džiuginantis.
Svarbiausia, kad tai baziniai scenarijai, kitaip sakant, labiau tikėtini, bet neatmestina, kad reali padėtis gali būti ir blogesnė – įmanoma ir ūkio recesija, kai šalies BVP smuktų galbūt net ir daugiau nei 2 procentais.
Šiaip ar taip, MMA didinti reikėtų, tik reikia svarstyti, kokiu mastu.
Mat, nepaisant prastėjančių Lietuvos ir ES ekonomikos perspektyvų, atlyginimai mūsų šalyje vis dar didėja. Tai lemia išlikęs darbo išteklių stygius, o ir milžiniška infliacija sukuria paskatas dirbantiesiems spausti darbdavius, kad jie keltų algas.
Didėjant šalyje vidutiniam atlyginimui, negalima įšaldyti MMA, nes augantis atotrūkis ne tik didintų socialinę įtampą, bet ir skatintų mažiausiai uždirbančius žmones išvis atsisakyti darbo.
Regis, Vyriausybei teks spręsti, kaip ir avies kailį išsaugoti, ir vilką pamaitinti – padėti MMA gaunantiems žmonėms atlaikyti infliacijos smūgį, o kartu neįstumti į bankrotą sunkiai alsuojančių ypač smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių.
