Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.
Prognozuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,930 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, o elektros kainos dalies kompensavimui verslui planuojama skirti 446 mln. eurų.
Pirmąjį pusmetį valstybė žada kompensuoti visuomeninę elektros kainą gyventojams tiek, kad ji nebūtų didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai.
Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę elektros kainos šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Taip pat verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., bus sustabdytas mokesčių išieškojimas iki balandžio pabaigos.
Gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų, saugumui – 275 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. eurų.
Vyriausybė penktadienį taip pat pritarė kitų metų „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams.
„Sodros“ biudžeto pajamos sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama 2022 metais. Išlaidos sieks 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau.
Šio biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.
PSDF biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,7 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams.
