Šalys susitarė 2023 metams padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 186 euro. Taip pat sutarta dėl papildomų atostogų dienų mokymuisi, sveikatai gerinti, saviugdai ar savanorystei, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją, užtikrinti jų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime.
Nacionalinę kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.
„Sėkmingas socialinis dialogas labai svarbus, ieškant visoms pusėms priimtinų sprendimų. Derybose dėl geresnių darbo sąlygų tūkstančiams viešojo sektoriaus darbuotojų suradome abiem pusėms priimtinus sprendimus. Ne tik didiname atlyginimus, bet ir siekiame užtikrinti geresnes sąlygas mokymuisi, sveikatai gerinti, saviugdai ar savanorystei. Taip pat svarbu užtikrinti ir saugią darbo aplinką fizine bei psichologine prasme“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pareiginės algos bazinis dydis
Nacionaline kolektyvine sutartimi Vyriausybė įsipareigojo pareiginės algos bazinį dydį kitais metais kilstelti 5 eurais, t. y. iki 186 eurų. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.
Toks pareiginės algos bazinis dydis suplanuotas ir Seimui pateiktame Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projekte.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų.
Jis bus didžiausias nuo 2009 metų, kai siekė 183 eurus. 2023 metų valstybės biudžete tam prireiks apie 118 mln. eurų.
Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams
Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2023–2025 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis. Nors šios garantijos galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.
Papildomos kasmetės atostogos saviugdai arba savanorystei. Profesinių sąjungų nariai trejus metus kol galios sutartis galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei.
Papildomas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, išnaudoti reikia per 2023–2025 metus. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per šį laikotarpį, jos negali būti kaupiamos.
Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas papildomas atostogas turi būti kompensuojama kaip ir už kitas kasmetines atostogas proporcingai tais metais dirbtam laikotarpiui.
Atostogos mokymuisi. Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus, už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.
Tuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje fiksuota, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis. Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų, apmokant pusę darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.
Norint pasinaudoti šia galimybe, darbdaviui reikėtų pristatyti pažymą apie mokymąsi.
Dienos sveikatai gerinti. Profesinės sąjungos narys, pasijutęs prastai ar susirgęs, galės pasinaudoti atostogomis iki 5 dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
Už papildomų atostogų ir sveikatos gerinimo dienas bus mokama neviršijant darbo užmokesčio fondui skirtų lėšų – tam reikės dar apie 7,5 mln. eurų.
Skatins socialinių partnerių bendradarbiavimą
Vyriausybė įsipareigojo, atsižvelgdama į minimaliojo darbo užmokesčio bei pareiginės algos bazinio dydžio augimą, Vyriausybė įsipareigojo siekti didinti mažiausiai uždirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį.
Darbdavio lygmens profesinės sąjungos įsipareigojo įvykdyti bent vieną informacinę kampaniją apie darbuotojų teises, pavyzdžiui, dėl teisės baigti darbą, psichologinio smurto darbe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, lyčių lygybės aspektų taip pat atlikti savo narių apklausas, siekiant sužinoti, kokios su darbu susijusio streso mažinimo priemonės būtų priimtiniausios ir veiksmingiausios darbovietėse, teikti pasiūlymus darbdaviui dėl įstaigos praktinių darbo procesų tobulinimo ir dėl priemonių, kurios prisidėtų prie įstaigų darbuotojų motyvacijos, įtraukties ir pasitenkinimo indekso didinimo, šviesti profesinės sąjungos narius.
Profesinės sąjungos taip pat įsipareigojo ne rečiau kaip vieną kartą per metus savo interneto svetainėse viešinti atnaujintą informaciją apie bendrą narių (fizinių asmenų) skaičių.
Profesinė sąjunga turi teisę siūlyti darbdaviui sudaryti komisiją, kuri išnagrinėtų galimo psichologinio smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos atvejį.
Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsiant apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Ji turi teisę dalyvauti tyrime ir pateikti savo nuomonę. Komisijos sudarymo atveju, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę deleguoti savo atstovą į komisiją.
Darbdavio lygmens profesinė sąjunga taip pat teikia pasiūlymus darbdaviui dėl įstaigos praktinių darbo procesų tobulinimo, šviečia savo narius apie darbuotojų teises, pavyzdžiui, dėl teisės atsijungti, psichologinio smurto darbe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, lyčių lygybės aspektų.
Darbdavio lygmens profesinė sąjunga taip pat turi teisę kartą per šešis mėnesius inicijuoti darbuotojo ir darbdavio pokalbį apie darbuotojo pažangą, pateikti savo išvadą apie įstaigos vadovo, kurio veikla vertinama, veiklą. Jeigu vertinimo metu šiai išvadai nepritariama, turi būti pateikiami argumentai.
Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę į tokios pat apimties informavimą pagal Darbo kodeksą kaip ir darbo tarybos, taip pat turi teisę susitarti, kad darbo tarybos funkcijos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu būtų perduodamos vykdyti profesinei sąjungai.
Vertina teigiamai, bet pavasarį norės atnaujinti
Profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina pirmadienį pasirašytą trejų metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, tačiau tikisi, kad pavasarį ji bus atnaujinta. Be to, jie pabrėžia, kad sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių, o ateityje prie jos galėtų prisijungti ir verslas.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, sutartis bus taikoma visam viešajam sektoriui – ne tik biudžetinėms įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms, viešosioms įstaigoms.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad greta pareiginės algos bazinio dydžio kėlimo svarbu didinti ir mažiausius atlyginimo koeficientus.
„Palyginti su tuo, kad kažkada bazinis dydis buvo didinamas tik 1,5 euro, o dabar 5 eurais, tai skirtumas jaučiasi. Kitas dalykas – bazinio dydžio kėlimas (...) Jeigu prisideda daugiau, tai kas turi koeficientą 22, jam alga padidėja 100 eurų, o tas, kuris turi 6–7 – jam didėja mažiau. Dėl to kalbėjomės ir apie koeficientų, ypač mažiausių, didinimą, – buvo susitarta, kad mes apie tai kalbėsime šakinėse sutartyse“, – po sutarties pasirašymo K. Krupavičienė.
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas teigė, jog atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, bazinės algos kėlimas yra mažas, tačiau sutiko, kad reikia didinti ir pareiginės algos koeficientus.
M. Navickienė teigė, jog nuo kitų metų vidutiniškai 0,5 proc. ketinama didinti minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus.
„Abiejų šitų instrumentų – tiek bazinio dydžio, tiek minimalių koeficientų didinimas vidutiniškai 0,5 procento – jis turės didesnę įtaką darbo užmokesčiui“, – teigė M. Navickienė.
K. Krupavičienė, be to, pabrėžė, kad labai svarbu, jog sutartyje numatytos sveikatinimosi dienos.
„Žmonių sveikata šiuo metu Lietuvoje yra ne viena iš geriausių. Kai žmogus gauna sveikatinimosi atostogas ar sveikatinimosi dienas, kada jis gali pabūti su šeima, tai mums tas buvo labai svarbus momentas“, – sakė K. Krupavičienė.
A. Dambrauskas neatmetė, kad pavasarį bus deramasi dėl sutarties atnaujinimo.
„Būtų labai malonu, kad klysčiau – pavasarį, manau, bus sunkesnės derybos dėl sutarties pratęsimo. (...) Nors sutartis galioja ilgesniam periodui, manau, kad pavasarį mes turėsime dar derybas dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo“, – teigė A. Dambrauskas.
