Kai kurie valdžios veiksmai dėl biudžeto privertė suglumti: perlenkta lazda?

Nors 2023 metų valstybės biudžeto projektą opozicija kritikuoja ir įžvelgia „beatodairišką skolinimąsi“, Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus jį vertina „labai teigiamai“. Visgi jis svarsto, ar valstybė neperlenkia lazdos su kompensacijomis už energetiką verslams – suma išties nemaža.

Svarsto, ar valstybė neperlenkia lazdos su kompensacijomis už energetiką verslams ir gyventojams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svarsto, ar valstybė neperlenkia lazdos su kompensacijomis už energetiką verslams ir gyventojams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Bartkus.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
A.Bartkus.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Svarsto, ar valstybė neperlenkia lazdos su kompensacijomis už energetiką verslams ir gyventojams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Svarsto, ar valstybė neperlenkia lazdos su kompensacijomis už energetiką verslams ir gyventojams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Svarsto, ar valstybė neperlenkia lazdos su kompensacijomis už energetiką verslams ir gyventojams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarsto, ar valstybė neperlenkia lazdos su kompensacijomis už energetiką verslams ir gyventojams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-10-14 17:37

To nebuvo per visą šalies istoriją

„Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ ekonomistas biudžeto projektą įvertino pozityviai, jį pavadindamas labiausiai orientuotu į žmones ir „kairiausiu“ per visą Lietuvos istoriją.

„Sutikime, kad 1,2 mlrd. eurų elektros kompensacijoms, kurios, prognozuojama, kad sudarytų 7,7 proc. pajamų, yra labai daug, ir tai nereiškia, kad to nereikia daryti, bet tokie užmojai mus kartais palieka šiek tiek suglumusius: ar su gerovės valstybės kūrimu ir parama nėra perlenkiama lazda“ – kėlė klausimą jis.

Iš kitos pusės, kompensacijos gali mažėti, kai energetikos kainos kiek nuslūgs.

Pašnekovas įvertino ir tai, kad kitų metų biudžeto išlaidos bus 8,6 mlrd., o pajamos 15,6 mlrd., įskaitant ir paramą, gautą iš Europos Sąjungos.

„Praėjusiais metais biudžetas irgi buvo deficitinis, tačiau jis siekė 13 proc., kai dabar 16 proc. Nepaisant to, kad turime užprogramuotą deficitą, kartais pasirodo, kad gyvenimas geresnis nei mūsų vizijos, kurios buvo biudžeto formavimo metu“, – teigė jis.

Ekonomistas apžvelgė ir 2022 m. pirmojo pusmečio rezultatus. Išlaidos ir pajamos – kone panašios ir siekė apie 6,4 mlrd. eurų su nedideliu pertekliumi biudžete. Tad šiuo laikotarpiu dar gyvename be jokio deficito formavimosi.

„Tai rodo, kad mūsų Finansų ministerija prognozuodama laikėsi realistiškų prognozių“, – akcentavo doc. A.Bartkus. Jis priminė, kad energetinių išteklių kainų šokas buvo sukeltas Rusijos, tačiau Lietuva suvaldė finansus visuose valstybės sluoksniuose.

Visgi ekonomistą glumina didelės kompensacijos, kurias galima traktuoti kaip rezervą nepalankiomis aplinkybėmis.

Daliai verslo dėl algų nebus kur dėtis

„Ir Prezidentas, ir Vyriausybė teigia, kad kurs gerovės valstybę ir vienas tikslas, kurio jie siekia, – žemas pajamas uždirbančių asmenų ir jų perkamosios galios, pajamų didinimas.

Šiais metais jie yra sugalvoję pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki 625 eurų, minimalią mėnesinę algą – (MMA) iki 840 eurų. Iš principo, Finansų ministerija palaiko pastovią 74 proc. proporciją“, – skaičiavo televizijos laidos dalyvis.

Pavyzdžiui, šiais metais minimalią algą gaunantys darbuotojai sumokėjo 38 eurus NPD, kitais metais mokės 43 eurus. Tačiau šiemet atskaičius mokesčius atlyginimas siekė 550, kai kitais metais bus 633 eurai. Tai sudaro 83 eurų prieaugį darbo užmokestyje.

„Tai atrodo labai geras dalykas, nes nepamirškime to, kad tie, kurie gauna MMA, yra prasčiausias derybines puses turintys asmenys“, – teigė doc. A.Bartkus.

Pašnekovo nuomone, verslams tai gali sukelti problemų. Mat tie, kurie iki šiol gavo kiek daugiau nei MMA, taip pat norės motyvacijos pinigine išraiška.

Net jei verslas neišgalės to padaryti, turės surasti kitų būdų, kaip pakelti algas. Tačiau tai gali reikšti, kad verslai bus priversti didinti savo paslaugų ar prekių kainas.

Visgi kalbėdamas apie kompensacijas už elektrą verslui, pritarė, kad tai turėjo būti daroma anksčiau. Todėl šalyje ir laikosi dviženklė infliacija.

„Verslas, negaudamas kompensacijų, priverstas paimti ir padidinti kainas. Jeigu mes per subsidijas kompensuotume verslui dalį naštos, jie kainų nedidintų.

Žinoma – tai vyksta biudžeto ir valstybės skolos sąskaita, bet jei to nedarysime, infliacinė spiralė toliau judės į priekį, o tai gresia tiek perkamosios galios smukimui, tiek santaupų nuvertėjimui ir pan.“ – aiškino ekonomistas.

„Jei esame pavėlavę, tai reikia daryti dabar ir nieko nelaukiant“, – pabrėžė jis.

Nors valstybės skola yra 40 proc. BVP, tai nereiškia, jog yra proga skolintis. Jei reiktų, mes esame geras skolininkas – viską darome laiku, atkreipė dėmesį doc. A.Bartkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.