„Kasmet užsieniečių atvykimas į Lietuvą didėja 30 proc. iš viso šiais metais mes aptarnavome daugiau nei 730 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių. Ir surinkome į valstybės biudžetą 27 mln. eurų. Nuolat didėjantis daro krūvis ir įtampa parodė, kad darbo užmokestis Migracijos departamento darbuotojų nekonkurencingas“, – bendrame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Biudžeto ir finansų (BFK) komitetų posėdyje trečiadienį teigė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja.
„Šiais metais Migracijos departamento darbuotojų kaita yra rekordinė – 29 proc. Didelė dalis jaunesnių ir potencialą turinčių darbuotojų įgyja patirties Migracijos departamente ir pereina dirbti į privatų sektorių arba pereina į kitas valstybės įstaigas", – sakė L. Voišnis.
Pasak jos, nesuvaldžius darbuotojų kaitos kyla rizika, kad esami darbuotojai negalės susitvarkyti su padidėjusiu darbo krūviu ir todėl nukentės ne tik Lietuvos piliečių ir užsieniečių aptarnavimas, bet ir Migracijos departamento įsipareigojimai priimti sprendimus teisės aktais nustatytais terminais.
„Tinkamai vykdyti valstybės pavestas funkcijas, pateisinti pasitikėjimą ir Migracijos departamentui keliamus lūkesčius, sėkmingai įgyvendinti plėtros planus galime tik turėdami stiprią, patikimą, kompetentingą ir valstybei lojalią darbuotojų komandą“, – akcentavo L. Voišnis.
„Šį siekį jau identifikavome 2021 metais. Ir NSGK protokoliniu nutarimu siūlė 2023 metais valstybės biudžete Migracijos departamentui numatyti ne mažesnį nei 1,3 mln. darbo užmokesčio fondo augimą. Tai tikimės, kad šis sprendimas bus įgyvendintas. Ir tikrai Migracijos departamentui tai būtų didelė parama išlaikyti tuos žmones, kuriuos dabar turime“, – taip pat pažymėjo ji.
L. Kasčiūnas: tai nėra tokia reikšminga suma, kad jos biudžete negalėtume rasti
NGSK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat patikino, kad apie poreikį Migracijos departamento darbuotojų atlyginimų didinimui skirti 1,3 mln. eurų buvo kalbėta dar praeitais metais, svarstant 2022 metų valstybės biudžetą. Bet, pasak jo, atsižvelgus į sudėtingą biudžeto situaciją buvo sutarta prie šio klausimo grįžti šiais metais.
„Aš dar labai gerai atsimenu praeitų metų biudžeto svarstymą. Ir tada direktorė, sakyčiau, taip labai kilniaširdiškai, suprasdama tuo metu sudėtingą biudžeto situaciją, ji atsitraukė šiek tiek nuo tam tikrų pozicijų su pažadu, kuris buvo duotas iš mūsų pusės komitete, kad grįšime prie to didinimo kitais metais. Ir tas protokolinis NSGK sprendimas buvo implikuotas būtent to, kad jie gražiai atsitraukė tam, kad kitais metais gautų tuos 1,3 mln. Tai dabar jie gauna tik 400 tūkst.“, – sakė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad Migracijos departamento prašoma suma yra nedidelė. Todėl politikas viliasi, kad prašomos lėšos bus numatytos.
„Aš manau, kad tikrai 800 tūkst. su trupučiu nėra ta suma, kuri iš esmės vertinant visą kontekstą būtų tokia reikšminga, kad negalėtume jos surasti“, – akcentavo jis.
NSGK pirmininkas akcentuoja, kad Migracijos departamento vaidmuo pastaruoju metu valstybei tapo ypač reikšmingas.
„Migracijos departamentui ir praėjusiais, ir šiais metais teko rimti iššūkiai ypač su įvairių migracijos procesų valdymų ir turint omenyje tai, ką mes išgyvenome su A. Lukašenkos hibridine ataka. Tikrai tą visą srautą, kurį iki praeitų metų rugpjūčio 22 dienos dar įsileidome teko įvertinti pagal prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo pagrindus. Tai buvo milžiniškas krūvis ir tikrai Migracijos departamentas darė, ką galėjo. Tai tikrai, manau, įtvirtino save kaip tikrai svarbią instituciją mūsų valstybės gyvenime ir netgi mūsų saugumo politikoje“, – pabrėžė jis.
Vidaus reikalų viceministras: atlyginimai nekonkurencingi, bet viskam lėšų neužtenka
Savo ruožtu Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pripažįstama, kad šiuo metu Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai nėra konkurencingi.
„Siekiant išlaikyti profesionalus, ekspertus darbe, taip, mes sutinkame, kad atlyginimas iki 1 tūkst. eurų tikrai nėra labai konkurencingas“, – pripažino viceministras.
Visgi, pasak jo, biudžetas yra toks, koks yra ir natūralu, kad viskam lėšų neužtenka.
„Prašymai mūsų buvo gerokai didesni, bet derybų procese vis tiek tenka rinktis prioritetus ir prioritetai buvo renkami, matyt, pagal tas grėsmes, kurios atrodė labiausiai rizikingos ir kurias reikia atliepti. Tai, ką kalbėjo Migracijos departamento atstovė, mūsų nuomone, labai svarbu, migracijos procesai nesibaigs, matosi, kad ir kitais metais tas tempas bus išlaikytas“, – sakė jis.
Savo ruožtu Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė taip pat teigė, kad ministerija supranta Migracijos departamento poreikį, tačiau, pasak jos, toks sprendimas buvo priimtas įvertinus bendrus valstybės sektoriaus poreikius.
„Tai ir buvo priimti tokie sprendimai, kad būtų užtikrintas finansavimas būtent labai svarbių valstybės tarnautojų sektoriaus, tame tarpe ne tik Migracijos departamento, bet taip pat ir kitų“, – sakė ji.
