Slystelėjęs euras skatina diskusijas – gal verčiau taupyti doleriais, ir kada tikėtis mūsų valiutos stiprėjimo

Kurį laiką euro kursas niekaip neatsigauna ir pastaruoju metu yra nukritęs žemiau 1 JAV dolerio ribos. Ekonomistai sutinka, kad priemonių eurui sustiprinti nelabai turime, tad lieka tik laukti ir išgyventi šią žiemą, o vėliau galbūt išvysime ir pokyčių.

Euras, doleris.<br>AP/Scanpix nuotr.
Euras, doleris.<br>AP/Scanpix nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>G.Bartuškos (ELTA) nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>G.Bartuškos (ELTA) nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 24, 2022, 9:41 PM, atnaujinta Oct 25, 2022, 10:00 AM

Rinkos reaguoja jautriai

Spalio 24 d. duomenimis, kursas buvo toks: 0,98 JAV dolerio už 1 eurą.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas aiškino, kad euro kurso kritimą lemia politiniai veiksmai bei nežinia, kaip Europai seksis išgyventi energetinę krizę šią žiemą.

„Dabar Europa yra po padidinamuoju stiklu, investuotojai į viską žvelgia atsargiai, nes įprastai Europa tvarkosi lėtai. Prisiminkime 2008 m. krizę. Buvo tirta, per kiek laiko finanzinės rizikos užkratas persiduoda į kitas rinkas. Nutarta, kad tai gali užtrukti ir iki pusės metų.

Nesinori sakyti, kad yra laukiama tam tikros Europos griūties, bet neapibrėžtumas – didelis ir lūkesčiai nėra labai aukšti. O rinkos labai jautrios bet kokiai informacijai, net susijusiai su makroekonominiais pasikeitimais. Nebūtinai kas nors turi įvykti Europoje, tai gali būti susiję su JAV“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Krušinskas.

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat akcentavo JAV įtaką. Kaip ji teigė, JAV daug sparčiau atsigavo po pandemijos, jos ekonomika pradėjo tekėti greičiau nei mūsų, tad ir pradėjo greičiau kaisti. Tai privertė JAV centrinį banką kelti palūkanų normas agresyviais tempais.

„Tuo metu euro zonos ekonomika buvo labiau pažeista pandemijos, o dalis šalių iki šiol laižosi pandemijos paliktas žaizdas. Taip pat pašonėje turime karą, šalis veikia ir Rusijos pradėtas energetikos karas. Visos šios grėsmės neleidžia Europos Centriniam Bankui (ECB) sparčiau didinti palūkanų normų ir palaikyti aukštą euro kursą dolerio atžvilgiu. Todėl kol kas euras grimzta“, – aiškino ekonomistė.

R.Krušinskas atkreipė dėmesį, kad su laiku Azijos šalių svarba ekonomikai tik didės, tad augant, tarkime, Kinijos galiai, stiprės ir jos valiuta. „Žvelgiant į 10 metų perspektyvą stipriausių pasaulio šalių dešimtukas gali šiek tiek pasikoreguoti. Kinijos ir Indijos svarba tik didės, o ten, kur yra galia, yra ir stiprėjanti valiuta“, – pareiškė R.Krušinskas.

Galutinė kaina – didesnė

Eksportuojančioms įmonėms toks valiutų kursų santykis net yra palankus, tačiau importuojantieji yra suraukę antakius, juolab visa Europa yra didelė žaliavų importuotoja, o jos – įkainotos doleriais.

„Mums tai nėra palanku. Esant pigiam eurui už žaliavas sumokame brangiau, tai nugula ir į galutinę kainą, pasiekia vartotoją.

Visa tai irgi kaitina infliaciją“, – portalui lrytas.lt sakė I.Genytė-Pikčienė.

Ar verta taupyti doleriais?

Visgi R.Krušinskas įspėjo gyventojus – nevertėtų manyti, kad iš valiutų kursų svyravimo galima daug uždirbti.

„Tegul tai daro profesionalai, kurie dažnai spekuliuoja, jie sėdi ir laukia momento, kada valiutą parduoti ar pirkti yra verta, tam reikia laiko. O gyventojui svarbiausia, kad jo valiuta būtų saugi. Šiai akimirkai euras tikrai yra saugi valiuta. Kol nesugriuvo Europos Sąjunga, tol kitaip nereikėtų galvoti, be to, vis tiek bus norima, kad euras išlaikytų stiprią poziciją ir dėl to bus stengiamasi.

Tad nemanau, kad būtų verta taupyti pinigus doleriais, juk paskui, pavyzdžiui, perkant namą ir už jį mokant eurais reikėtų dolerius išsikeisti į eurus, o nežinia, ar tuo metu kursas bus palankus, be to, dar reikės susimokėti ir keitimo mokesčius“, – teigė ekonomistas.

Pokyčiai galimi kitąmet

Kaip teigė R.Krušinskas, svarbiausia išgyventi žiemos sezoną, o po to euro vertė galbūt ims ir vėl kilti.

„Kai pamatysime, kad Europa susitvarkė, tapo gana energetiškai savarankiška, perspektyvos bus aiškesnės.

Be to, Europa skaičiuoja nemenkus imigracijos srautus, o juk viskas pagrįsta vartojimu, tad kol yra darbo vietų ir žmonių, kurie perka, vartoja, tol ekonomika augs, tik gal ne taip sparčiai, kaip iki šiol buvome įpratę“, – sakė ekonomistas.

Jis paminėjo, kad teks šiek tiek keisti požiūrį, išmokti gyventi su lėtesniu ekonomikos augimu, mažiau pinigų leisti nebūtinosioms išlaidoms.

I.Genytė-Pikčienė papildė, kad priemonių euro vertei sustiprinti daugiau neturime. Valiutų kursai yra susiję, priklausome nuo „kitų šalių, su kuriomis lyginamės, sveikatos“.

„Tad jei JAV staiga slystelėtų į gerokai rimtesnius ekonominius išbandymus, gilesnę recesiją, tokiu atveju JAV centrinis bankas turėtų reaguoti ir galbūt taip griežtai palūkanų normų nebekelti ar net jas apkarpyti. Tokiu atveju euro kursas galbūt pakiltų.

Bet Europoje yra daug nerimo židinių, tad, matyt, visgi kuriam laikui teks susitaikyti su tuo, kad euras atpigęs, jis atspindi mūsų regiono makroekonominę sveikatą, sulaukti reikšmingo atsigavimo kol kas būtų sudėtinga“, – pareiškė ji.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.