Vieni skrenda, kiti lieka
„Kelionių panorama“ vadovė Kristina Graužinienė atkreipė dėmesį, kad šiemet lietuvių, išvykstančių į užsienį ilgesniam laikotarpiui, daugiau nei anksčiau. Gyventojai renkasi ne savaitės ar dviejų atostogas, o išvykas net mėnesiui dviem ar trims.
„Jie vyksta ten peržiemoti, juolab galima rasti patrauklių kainų. Palyginti su kitomis prekėmis ar paslaugomis, kelionės nėra taip stipriai pabrangusios“, – portalui lrytas.lt teigė pašnekovė.
Anot jos, kodėl šiemet tokių keliautojų matoma gausiau, sunku pasakyti, priežastys gali būti įvairios, o gal tai lėmė ir aukštos elektros bei šildymo kainos, tad nuspręsta patraukti ten, kur oras šiltesnis ir kainos mažesnės.
Visgi K.Graužinienė paminėjo, kad pasitaiko ir priešingų atvejų: „Kai kurie atšaukia žiemos keliones. Pavyzdžiui, vieni gyventojai sulaukė beveik 350 eurų sąskaitos už elektrą ir tada kelionės nusprendė atsisakyti, nes nebežinojo, ar pavyktų už viską susimokėti.“
Vyksta ir senjorai
Ilgesniam laikui išvykstančius ir toliau traukia Egiptas, Tenerifė ar Turkija. Anot K.Graužinienės, vykstantieji į Tenerifę dažniausiai nori tilpti į tokią sumą – 1,5 tūkst. eurų vienam asmeniui per mėnesį. Mėnesį norintieji praleisti Turkijoje ar Egipte dažnai atseikėja bent 600–700 eurų vienam asmeniui.
Jos pastebėjimu, tokias ilgas darbostogas daugiau renkasi ne jaunimas, o vyresni dirbantys asmenys, kartais į kitą šalį ilgesniam laikui išvyksta ir senjorai.
„Būna, kad vaikai nuperka jiems, pavyzdžiui, 21 dienos keliones. Neseniai dvi pensinio amžiaus draugės išvyko į užsienį mėnesiui už 770 eurų, mokėjo šią sumą perpus“, – paminėjo konkretų atvejį ji.
Gali rinktis tik tam tikras šalis
Kelionių organizatoriaus „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas taip pat pastebi, kad neretas lietuvis jau pamėgęs žiemą praleisti užsienyje.
„Pandemija padarė savo, žmonės išmoko, įprato dirbti nuotoliniu būdu, darbdaviai irgi lanksčiau ėmė žiūrėti į nuotolinį darbą, tad išpopuliarėjo ir darbostogos. Daugelis išvyksta po didžiųjų švenčių sausį, šalčiausiu laikotarpiu“, – sakė kelionių ekspertas.
Jo teigimu, nemaža dalis išvykstančiųjų ilgam laikotarpiui renkasi Kanarų salas, pietinę Ispanijos dalį.
„Ten net yra lietuvių, turinčių savo NT, kartais jie nuomoja apartamentus ir kitiems lietuviams“, – portalui lrytas.lt paminėjo R.Širvinskas.
Jis pastebėjo, kad vis daugiau yra vykstančių ir Tailando kryptimi: „Pagyventi ten žiemos laikotarpiu darosi vis populiariau, nes Tailande pragyvenimo lygis yra gerokai žemesnis, būstą išsinuomoti – nebrangu. Bet toliau lietuviai jau nekeliauja dėl didelio laiko skirtumo, kitaip dirbti būtų sudėtinga.“
Visgi ilgesnį laiką – du tris mėnesius – norintys praleisti svetur labiau renkasi Europos valstybes, mat kitose gali tekti susidurti su apribojimais, pavyzdžiui, šalyje negalima praleisti daugiau nei 30 ar 45 dienų.
Kalbėdamas apie tokiems išvykimams išleidžiamas sumas, R.Širvinskas pabrėžė, kad lietuviai ten ne tik ilsisi, bet ir dirba, tad pasiryžta išleisti daugiau nei įprastoms atostogoms.
„Dažnai lietuviai mąsto apie 1–1,5 tūkst. eurų asmeniui per mėnesį, tokie pinigai skiriami nuomai, pragyvenimui, maitinimui, kitoms išlaidoms“, – įvardijo jis.
Daugėja perkančių NT užsienyje
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius patvirtino, kad išties pastaraisiais metais dalis lietuvių nusprendžia antrą būstą įsigyti ne Lietuvos pajūryje, o užsienyje, dažniausiai – Ispanijoje.
„Tada ir patys nuskrenda ten pagyventi, o kai jų nėra, nuomoja kitiems“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
A.Gudanavičiaus skaičiavimais, palyginus panašius naujos statybos butus, pavyzdžiui, Palangoje ir Alikantėje, Lietuvoje esančio NT kaina gali būti net didesnė.
„Alikantės pietuose galima rasti 70 kv. metrų butus nuo 220 tūkst. eurų, o šiaurinėje dalyje – už maždaug 300 tūkst. eurų. Tai naujos statybos pilnai įrengti butai su požemine stovėjimo vieta automobiliui, o ir pastatai daug įdomesni, butai neatrodo kaip paprasti kubai su dideliais balkonais.
O Palangoje naujų butų kainos didelės, prasideda ir nuo 5 tūkst. eurų už kvadratą, tai skaičiuokite“, – komentavo jis.
Jo manymu, pasirinkimas pirkti antrą NT užsienyje yra brandžios šalies požymis. „Kai kuriems lietuviams tai atrodo egzotiška, bet pasaulyje tai – nieko naujo. Pažiūrėkite į Skandinaviją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Jungtinę Karalystę. Tų šalių žmonės jau senų seniausiai perka butus kitose šalyse.
Po truputį ir lietuviai pakelia galvą, supranta, kad galima nuvykti ne tik į Lietuvos pajūrį, kad Europa, pasaulis yra didesni. Nors lietuviai po truputį NT užsienyje pirko ir iki karo Ukrainoje, bet prasidėjus karui tai suaktyvėjo. Buvo daug baimės, galbūt žmonės norėjo turėti gyvenimo vietos alternatyvą“, – kalbėjo NT ekspertas.
Visgi jis pabrėžė, kad antrą būstą užsienyje lietuviai perka tikrai ne iš paskutinio atlyginimo, jie – labiau pasiturintys, tad šiuo laikotarpiu vangstantis susidomėjimas NT svetur nepastebėtas.
„Šio segmento žmones infliacija, kainos veikia ne taip skaudžiai, nėra taip, kad susimokėję sąskaitas jie NT įpirkti nebegali“, – paminėjo jis.
