Patarė, kaip spaudžiant finansinei padėčiai sumažinti paskolų įmokas: yra keli būdai

Augant palūkanoms ir paskolų įmokoms, o taip pat ir kitų prekių bei paslaugų kainoms, dalis gyventojų gali imti varstyti vis tuštesnes pinigines. Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas pasidalijo patarimais, kaip galima pabandyti sumažinti paskolų įmokas tiek gyventojams, tiek verslams.

Turintieji paskolas jau dabar moka apie 4 proc. palūkanas, nes vien banko marža siekia apie 2 proc.<br>Lrytas.lt koliažas.
Turintieji paskolas jau dabar moka apie 4 proc. palūkanas, nes vien banko marža siekia apie 2 proc.<br>Lrytas.lt koliažas.
M.Jansonas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Jansonas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Jansonas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Jansonas.<br>T.Bauro nuotr.
Renginio akimirka.<br>T.Bauro nuotr.
Renginio akimirka.<br>T.Bauro nuotr.
Renginio akimirka.<br>T.Bauro nuotr.
Renginio akimirka.<br>T.Bauro nuotr.
Renginio akimirka.<br>T.Bauro nuotr.
Renginio akimirka.<br>T.Bauro nuotr.
M.Jansonas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Jansonas.<br>T.Bauro nuotr.
Auksas.<br>T.Bauro nuotr.
Auksas.<br>T.Bauro nuotr.
Sidabras.<br>T.Bauro nuotr.
Sidabras.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Nov 7, 2022, 7:39 PM, atnaujinta Nov 8, 2022, 10:00 AM

Mažinti banko maržą

Pasak M.Jansono, turintieji paskolas jau dabar moka apie 4 proc. palūkanas, nes vien banko marža siekia apie 2 proc. O štai, anot jo, turintieji paskolas su fiksuotu 12 mėn. EURIBOR jau moka ir 5 proc. palūkanas.

„Visa tai dėl infliacijos. Ačiū Dievui, kad Europoje infliacija nėra tokia aukšta, kokią turime Lietuvoje, tada mokėtume dar daugiau. Kol nesusitvarkysime su infliacija, tol palūkanos augs ir kitąmet sieks 6–8 proc. Jei infliacija dar kils, 2024 m. kalbėsime apie 8–10 proc. palūkanas.

Galbūt dabar turite 150 tūkst. eurų kreditą ir mokate 593 eurų mėnesio įmokas, bet palūkanoms pakilus iki 5 proc. mokėsite 805 eurus, o esant 7 proc. – 998 eurus. O dar prisidės ir elektros, šildymo sąskaitos, galbūt vėl pabrangs degalai“, – finansinio raštingumo renginyje „Financial Freedom Forum“ teigė M.Jansonas.

Augant šiems skaičiams ekspertas ragino imtis veiksmų, nes paskolų įmokų kainos juntamai didės. EURIBOR pakeisti negalima, tad M.Jansonas prakalbo apie banko maržos ir kitų sutarčių sąlygų keitimus.

Jis atkreipė dėmesį, kad per praėjusią krizę, 2007 m., kada EURIBOR vidurkis buvo apie 4,71 proc., banko maržos siekė apie 0,8 proc., o 2008 m., EURIBOR siekus apie 2,95 proc., banko marža buvo mažesnė – 0,7 proc.

„Kiekvieną mėnesį galima matyti vidutines bankų maržas. Jei matote, kad nauji klientai jau gauna kreditus su 0,5 proc. mažesne marža, nei įrašyta jūsų sutartyje, pavyzdžiui, vietoje 2,2 proc. gauna 1,7 proc., galite kreiptis į banką, parašyti laišką su prašymu sumažinti maržą 0,5 proc., tada prasideda derybų menas. Jei buvote geras klientas, tvarkingai ir laiku mokėjote įmokas, galbūt bankas jums sutiks sumažinti maržą.

Nuo 100 tūkst. eurų 0,5 proc. sumažinimas gali sutaupyti 10 tūkst. eurų. O gal kažkam pavyks ir 1 proc. susimažinti banko maržą, taip nuo 100 tūkst. eurų pavyktų sutaupyti 20 tūkst. eurų. Tai – nemaži pinigai, šeima už tiek galėtų įsigyti automobilį“, – teigė ekspertas.

Visgi jei bankas nesutinka vykdyti tokio prašymo, M.Jansonas drąsina pereiti į kitą banką. Jis tai palygino su telefono operatoriaus keitimu, ką gyventojai daro dažniau ir be jaudulio.

„Telefonas – tas pats, numeris – tas pats, tik perėjome pas kitą įmonę, nes ji pasiūlė pigesnį planą. Su bankais yra taip pat“, – pareiškė jis.

Pasiskolinusiems iš kredito unijų taip pat reikėtų atsiraitoti rankoves ir priimti sprendimus dėl gaunamų pajamų, kad būtų galima turimus kreditus perkelti į bankus.

„Galbūt bankai nepripažįsta jūsų pajamų, gaunate pinigus iš dividendų, turite verslo liudijimą, individualią veiklą.

Kreditus turintys kredito unijose tikriausiai jau ir dabar moka 7–8 proc. palūkanų, nes ten maržos siekia apie 4–5 proc.“, – kalbėjo jis.

Kiti būdai

Jei tampa akivaizdu, kad su esamu šeimos biudžetu bus sunku išgyventi taip kylant palūkanoms, ekspertas patarė pasvarstyti ir apie paskolos termino pratęsimą. Galbūt kreditas paimtas 20 metų, bet bankui leidus galima laikotarpį prailginti 5–10 metų, taip sumažėtų ir įmokos.

Pasiskaičiuoti reikėtų ir kuriuo būdu, anuiteto ar linijiniu, patraukliau grąžinti paskolą, gal galima šitą būdą sutartyje taip pat pakeisti.

Mažus verslus, mažąsias bendrijas, turintiems gyventojams šis augančių palūkanų laikotarpis taip pat gali tapti iššūkiu, mat verslams, perkantiems NT, paskolos išduodamos ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

„Esant 5 proc. palūkanoms už 94 tūkst. eurų kreditą verslas turi mokėti apie 1 tūkst. eurų įmokas. Bet jei tvarkingai rodote pajamas, galbūt yra galimybė kreditą perrašyti fiziniam asmeniui 20 metų laikotarpiui. Tada reikėtų mokėti jau nebe 1 tūkst., o apie 600 eurų“, – paskaičiavo jis.

Pirkti NT ar nuomotis?

Svarstantiems nuomotis ar pirkti butą M.Jansonas patarė gerai pagalvoti. Augant palūkanoms nuoma gali tapti net pigesnė nei būsto įsigijimas.

„Pavyzdžiui, seną trijų kambarių butą galite išsinuomoti už 500–600 eurų, žinoma, galbūt reikės sumokėti 200 eurų už komunalinius mokesčius, bet užtat mėnesio paskolos įmoka už tokį butą gali siekti ir 1060 eurų.

Naują trijų kambarių butą galima užsinuomoti už 700–800 eurų, o nusipirkę tokį butą su 5–7 proc. palūkanomis mokėtumėtume įmokas, kurios būtų dvigubai didesnės nei nuoma. Be to, kai nuomojamės, nereikia pirkti nei baldų, nei televizoriaus, nei remonto atlikti. Tad kartais paskaičiavus matoma, kad gal verčiau būstą nuomotis“, – kalbėjo jis.

Ką daryti su likusiais pinigais?

Visgi likusius pinigus, kurie neišleidžiami didelėms paskolų įmokoms ar pavykus tas įmokas susimažinti jis ragino investuoti. Tik reikia nepamiršti ir apie riziką, nes tie pinigai gali būti prarasti.

Tačiau dar neturintiems finansinės pagalvės M.Jansonas sakė apie investavimą nė negalvoti. Pirmiausia reikia sukaupti 6 mėn. išlaidų rezervą, susitvarkyti savo biudžetą, žinoti pajamas ir išlaidas, suprasti, kur galima sutaupyti, ir tik tada pradėti investuoti.

„Kalbėjomės su viena šeima, kuriai reikėjo pakeisti automobilį, nusipirkti naują, bet lizingu to daryti negali. Tada pasižiūrėjome į šeimos išlaidas, buvo iškeltas tikslas sutaupyti po 100 eurų.

Vyras turėjo įprotį kone kiekvienoje kavinėje išgerti po puodelį kavos, taip išleisdavo pinigus 5 kavos podeliams per dieną. Žmona jam padovanojo termosą ir tai jau padėjo sutaupyti.

O žmona visada pietaudavo restorane, nors kitoje kelio pusėje buvo valgyklėlė, joje skaniai gamina ir pietūs pigesni – kainuoja 3–4 eurus. Taip jie pakeitę įpročius sutaupė ir galėjo nusipirkti mašiną.

Gal kas nors iš gyventojų rūko, sudėtinga, bet galima bandyti mesti. Juk kartais jie per mėnesį prarūko 200 eurų, o tada jaudinasi, kad banke įmokos išaugo 200 eurų. Skaičiuokime“, – patarė jis.

1–2 mėn. finansinės pagalvės dalį, pavyzdžiui, apie 2 tūkst. eurų ekspertas pasiūlė laikyti namuose, juk gal žmogus pames banko kortelę ar bus vėluojama sumokėti atlyginimą, tad bus ramiau tam tikrą sumą pinigų turėti šalia savęs, o likusius 4–5 tūkst. eurų patariama laikyti indėliuose. Kitus turimus pinigus jau galima po truputį investuoti į akcijas, obligacijas, auksą, sidabrą ar ką nors kita.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.