Pajamos augs, tačiau infliacijos neperspjaus
Anot M.Jonikienės, jau nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje išaugs nuo 730 eurų iki 840 eurų – net 15 proc. Tai bus vienas didžiausių MMA padidinimų istorijoje, tačiau infliacija, Lietuvoje jau viršijanti 20 proc., šį 15 proc. padidinimą „suvalgys“.
Dirbantiems ne pilnu etatu turėtų būti aktualu tai, kad minimalus valandinis atlyginimas bus didinamas iki 5,14 euro vietoje buvusio 4,47 euro.
M.Jonikienė dėl vieno didžiausių MMA padidinimų istorijoje nėra labai optimistiška: „Daug kas džiūgauja, esą tai didelis pokytis. Tačiau realybė tokia, kad džiaugtis priežasčių nedaug. Esant dabartiniam infliacijos lygiui, iš minimalios algos pajamų kokybiškai gyventi praktiškai neįmanoma, galima tiesiog egzistuoti ir plaukti pasroviui“.
Dar svarbesnė naujiena yra augančios pensijos. Vidutinė pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Verta pastebėti, kad šiais metais pensijos jau buvo didinamos: sausį – apie 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Tad pensijų augimas 2022 m. siekia 17 proc. ir beveik pasiekia infliacijos lygį.
240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių kitąmet kiekvieną mėnesį gaus ir trimis eurais išaugusią bei 35 eurus sieksiančią vienišo asmens išmoką.
Tiesa, dėl pakelto MMA keisis ir darbo stažo apskaičiavimas. Pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeisite į pensiją. Vieneri metai darbo stažo priskaičiuojami, jei yra sumokamos įmokos „Sodrai“ nuo MMA. Taškas priskaičiuojamas, kai yra sumokamos įmokos „Sodrai“ nuo vidutinio darbo užmokesčio. Vidutinis darbo užmokestis 2022 m. yra 1504,1 euro, prognozuojama, kad 2023 m. jis sieks apie 1684 eurus.
Tai reiškia, kad norint gauti senatvės pensiją, reikės sumokėti daug daugiau mokesčių. „Be to, nepaisant pensijų didėjimo, vidutinė pensija vis dar sudaro tik apie 35 proc. pajamų, buvusių iki pensijos. Tai reiškia, kad būtina galvoti apie būdus, padėsiančius sukaupti kapitalą papildomoms pajamoms senatvėje gauti“, – priduria M.Jonikienė.
Socialinių išmokų augimas taip pat prilyginamas infliacijai
Nuo artėjančių metų pradžios didės ir socialinės išmokos. Teigiama, kad bazinė soc. išmoka augs iki 49 eurų, pensijų bazė – iki 185 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos pasieks 157 eurų.
Nors lyginant su praėjusiais metais, daugelio išmokų augimas gali lygintis su vidutine 2022 m. patirta infliacija, reikėtų turėti omenyje ir tai, kad 2023 m. infliacija dar nebus stipriai nukritusi, o dėl esamos ekonominės situacijos tolimesnis išmokų augimas gali būti ne toks intensyvus.
„Kitaip tariant, socialinės išmokos auga ganėtinai nesmarkiai ir kitais metais tiems, kam jos sudaro reikšmingą pajamų dalį, gyventi gali būti kiek sunkiau, nebent vėl sulauksime didesnio išmokų augimo birželio mėnesį“, – pokyčius apibendrina M.Jonikienė.
Nuo kitų metų naujovės laukia ir tėvų, išeinančių vaiko priežiūros atostogų: birželį buvo nuspręsta suteikti po du mėnesius vaiko priežiūrai abiem tėvams.
Mokesčių sistemoje pokyčių nedaug
Verta nepamiršti, kad nuo šiol atsiskaitymai grynais pinigais yra galimi tik iki 5 tūkst. eurų – nors Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų šios sumos nesiekia, daliai asmenų tai gali būti itin aktualu.
Na, o MMA padidinimas reiškia ir didesnę mokesčių naštą. Nuo kitų metų sausio 1 d. didėja privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokos tiems, kas dirba savarankiškai ir nėra apdrausti darbo vietoje. Net jeigu žmogus uždirba mažiau, jis privalo mokėti PSD nuo MMA. Tai reiškia, kad mėnesio PSD įmoka nuo 50,95 euro kyla iki 58,63 euro.
Tuo pačiu verta nepamiršti, kad nuo šių metų liepos mėnesio buvo suvienodinti VSD ir PSD įmokų mokėjimo kodai ir atsirado naujas kodas – 444. Tad jeigu naudojatės automatinio įmokų mokėjimo paslauga savo banke, bet kodo dar nepakeitėte, galite turėti problemų su įmokų užskaitymu.
Klausimai dėl lengvatų išliks tie patys
Nuostatos dėl mokesčių lengvatų kitais metais nesikeičia, GPMĮ 21-ame straipsnyje įtvirtintos gyventojų išlaidos, kurios mažina apmokestinamąsias pajamas, išlieka tos pačios.
Nuo šių išlaidų, jei vykdomos tam tikros sąlygos, mokėti gyventojų pajamų mokesčio nereikia: palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, dėl kurio sutartis buvo sudaryta iki 2009 m.; įmokų į pensijų fondus; gyvybės draudimo įmokų; įmokų už studijas ar profesinį mokymą; papildomų kaupiamosioms pensijų įmokų, kurios mokamoms pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos (nuo 2019 01 01).
Kaip visuomet daug klausimų gyventojams kyla dėl investicijų, ypač kriptovaliutų, apmokestinimo. Nemokant mokesčių galima išsiimti 500 eurų pelno iš investicijų ir 2,5 tūkst. eurų pelno iš kriptovaliutų. Šia lengvata, jeigu tai aktualu, rekomenduojama pasinaudoti iki metų galo.
