Apsidžiaugusi, kad pardavė drabužį, vilnietė kaipmat pakliuvo į sukčių pinkles: pinigai iš sąskaitos iščiuožė akimirksniu

Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas. Galbūt verta atsidaryti atskirą, skirtą vien tik apsipirkimams internetu, ir joje laikyti nedidelę pinigų sumą, visgi jei interneto banko duomenys bus atskleisti sukčiams, lėšų gali neapsaugoti net ir skirtingos sąskaitos.

Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>Lrytas.lt koliažas.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>Lrytas.lt koliažas.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>T.Bauro nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>T.Bauro nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sukčiams įvairiais būdais kėsinantis į gyventojų pinigus bankai pataria ne tik neprarasti budrumo, bet ir persižiūrėti savo banko sąskaitas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 6:08 PM

Pinigus prarado akimirksniu

Visai neseniai vilnietė Evelina prarado pinigus paspaudusi vos vieną nuorodą.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad nusprendžiau atlaisvinti spintą ir parduoti keletą drabužių, kuriuos užsivilkdavau labai retai. Jų nuotraukas įkėliau į „Vinted“ puslapį. Po kiek laiko gavau žinutę, kad mano prekė nupirkta. Kadangi buvau ką tik pradėjusi naudotis „Vinted“, net nepagalvojau, kad tai galėjo būti apgaulė, nežinojau, kaip atrodo tikrieji pranešimai. O žinutėje buvo ir nuoroda, kurią paspaudžiau, prašė suvesti banko duomenis, juos suvedžiau ir taip praradau visus pinigus, kuriuos turėjau kortelėje“, – portalui lrytas.lt pasakojo Evelina.

Iš sąskaitos kaipmat buvo nurėžti 316 eurų. Mergina tai pastebėjusi iš karto kreipėsi į savo banką, tačiau po kelių dienų jai buvo pranešta, kad pinigų grąžinti nepavyko.

Ji pasidžiaugė bent tuo, kad kiekvieną mėnesį yra įpratusi dalį atlyginimo išsigryninti, o ir po kelių apsipirkimų internetu kortelėje buvo likę apie 300 eurų, o ne didesnė suma.

„Bet po šito įvykio norėčiau išsigryninti ir dar didesnę pinigų sumą, kortelėje palikčiau tik tiek pinigų, kiek reikia sumokėti už komunalines paslaugas“, – sakė Evelina, paminėjusi, jog iki šiol išsigrynindavo tokią sumą, kokią bankas, pagal jos turimą planą, leisdavo išsiimti nemokamai, neva taip jai patogiau stebėti savo išlaidas –matant, kiek piniginėje liko grynųjų, ji žino, kiek dar gali jų išleisti.

Būtina atkreipti dėmesį

Situaciją įvertinęs Lietuvos bankas išvardijo kelis patarimus.

„Norėdami gauti pervedimą už parduodamą prekę, Jums reikia nurodyti tik savo sąskaitos, o ne kortelės numerį. Atsiminkite – lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei Smart ID, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi. Lėšų gavimui nereikia nurodyti ir specialaus trijų skaitmenų kodo, esančio ant Jūsų kortelės (CVV). Jeigu iš Jūsų šių duomenų prašoma ar reikalaujama, tuojau pat nutraukite ryšį su tokiu pirkėju.

Būkite atidūs – niekada nesijunkite prie savo finansų įstaigos spausdami el. paštu ar žinute atsiųstas nuorodas ir netvirtinkite mokėjimų, kurių patys neinicijavote, saugokite jautrius duomenis ir jų neatskleiskite.

Jeigu ketinate pervesti pinigus už prekę nežinomam asmeniui ar įmonei, iš pradžių paieškokite atsiliepimų viešojoje erdvėje.

Jei patekote į sukčių spąstus, nedelsdami susisiekite su mokėjimo įstaiga, pateikite visą reikalingą informaciją.“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme.

O tai, kad Evelina yra labiau linkusi atsiskaityti grynaisiais, yra jos pasirinkimas ir patogumo reikalas, sakė Lietuvos bankas. Visgi jis pabrėžė, kad pametus piniginę ar įvykus vagystei ir praradus grynuosius yra tik maža tikimybė juos atgauti, tuo metu praradus kortelę sąskaitoje esantys pinigai išlieka, jei tai buvo pastebėta greitai ir operatyviai pranešta savo mokėjimo paslaugų tiekėjui dėl kortelės blokavimo ir naujos išdavimo.

Kas išduoda, kad tai sukčių darbas?

Bankai pataria gyventojams niekada neprarasti budrumo, ypač šiuo išpardavimų laikotarpiu ir artėjant šventėms, kada daugiau apsiperkama internetu, mat tuo dažniau gali naudotis ir sukčiai.

„Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas išvardijo ženklus, kurie išduoda, jog ši interneto svetainė gali būti sukurta sukčių:

„Elektroninėje parduotuvėje jums siūloma itin gera kaina nusipirkti prekių ar produktų, kurie kitur jau yra išparduoti.

Išskirtinai geros nuolaidos. Jei nuolaida nereali – tikėtina, jog tai apgaulė.

Kai gaunate pranešimą apie prekę ar dovaną, nors nieko nepirkote ar nedalyvavote konkurse jai laimėti.

Jei el. parduotuvė veikia nestabiliai, kelia įtarimus arba jūs negalite rasti jokios informacijos apie prekės grąžinimo sąlygas, pačią parduotuvę ar bendrovę, kuriai ji priklauso. Verta pasitikrinti ir parduotuvės buveinės adresą – sukčiai gali nurodyti realiai neegzistuojantį adresą.

Internetinė svetainė buvo sukurta neseniai. Pasitikrinti, kada buvo sukurta svetainė, galite viešai prieinamuose šaltiniuose.“

Galima turėtų atskirą sąskaitą ar kortelę

Portalui lrytas.lt L.Sadeckas nurodė, kad gyventojams vertėtų apsipirkimams internetu naudoti atskirą mokėjimo kortelę ir joje nelaikyti visų santaupų, tokiu atveju sukčiai negalėtų pavogti visų pinigų.

Tai patarė ir Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius: „Rekomenduojama turėti atskirą sąskaitą ir kortelę pirkimams internetu, kurioje reikia laikyti mažesnį lėšų likutį ir pasipildyti tik tuomet, kai reikia atlikti pirkimą.

Mokėjimo kortelėms, kurių nenaudojate apsipirkimams internetu, reikėtų apriboti galimybę atlikti internetines operacijas. Tokiu atveju sukčiams sužinojus Jūsų kortelės duomenis jais nebus galimybės pasinaudoti.

Jeigu naudojatės tik viena kortele ir retai atliekate pirkimus internetu, tuomet galite per mokėjimo kortelių saugumo nustatymus aktyvuoti pirkimą internetu, kai jo reikia, ir po apsipirkimo apriboti šią galimybę.“

SEB bankas taip pat ragina nustatyti automatinius mobiliosios programėlės pranešimus (angl. push notifications), kurie gaunami į išmanųjį telefoną, jei nuo sąskaitos nurašomi arba į ją gaunami pinigai. Taip realiu laiku galima sekti savo sąskaitos informaciją ir greitai sureaguoti, jei būtų atliktas mokėjimas, kurio pats klientas neinicijavo.

„Taip pat rekomenduojame įrenginius, kuriuose įdiegtose programėlėse yra nurodyti kortelių duomenys, apsaugoti slaptažodžiu“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame SEB atsakyme.

Negarantuoja, kad vagysčių išvengsite

„Swedbank“ pabrėžia, kad galima lėšas laikyti keliose sąskaitose ar turėti kelias mokėjimo korteles, tačiau jei atsleidžiami prisijungimo prie interneto banko slaptažodžiai, tokiu atveju sukčiai gauna prieigą prie visų sąskaitų ir kortelių. Todėl labiausiai reikia saugoti būtent slaptažodžius, netvirtinti mokėjimo ir kitų operacijų, kurių patys neinicijavote.

„Norime pabrėžti – atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų ir mokėjimo kortelės informacijos negalima niekam, nes tai asmeninė konfidenciali informacija. Taip pat svarbu atminti, kad bankai ir teisėsaugos institucijos niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją“, – priminė bankas.

Bankų atstovai pabrėžia – jeigu gyventojas suprato, kad įvykdė neaiškų sandorį ir galėjo patekti į sukčių pinkles, turėtų nedelsdamas kreiptis į savo banką ir teisėsaugą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.