Štai kaip gyventojai apsiperka išpardavimų metu: ekspertė patarė, kaip nepadaryti klaidos

Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus, įskaitant „Juodąjį penktadienį“, atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Tačiau daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) nurodo per išpardavimus yra įsigiję daiktų, kuriuos panaudojo vos kartą arba nepanaudojo iš viso.

Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus.<br>D.Umbraso nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus.<br>D.Umbraso nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 5:51 PM

„Toks neracionalus apsipirkimas prasilenkia su tvarumu vertinant ir iš finansų, ir iš ekologijos perspektyvų, ir už to glūdi paprasta ir netgi banali priežastis – tokių pirkinių mes dažniausiai neplanuojame ir juos įsigyjame spontaniškai. Tyrimo rezultatai rodo, kad per masinius išpardavimus apsipirkti linkę apie pusė šalies gyventojų, ir tik 5 proc. iš jų nurodo suplanuojantys visus pirkinius“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Tyrimo duomenimis, bent dalį pirkinių suplanuoja 23 proc. gyventojų, o 16 proc. gyventojų apsiperka visiškai spontaniškai. Tuo metu 51 proc. respondentų tikina daiktus perkantys tada, kai jų reikia, o ne per prekybininkų skelbiamus išpardavimus ar akcijas.

Galimybė sutaupyti – tik iliuzija?

Apsipirkimas per išpardavimus gali skambėti kaip geras būdas sutaupyti. Tačiau ar galėtume sakyti, kad sutaupėme, jei su nuolaida įsigyto daikto niekuomet nepanaudojome arba tai padarėme vos pora kartų? Daugelis greičiausiai sutiks, kad tai – joks finansinis laimėjimas“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Tyrimas atskleidžia, kad įsigytus daiktus visuomet panaudoja 42 proc. gyventojų, 37 proc. sako, kad yra įsigiję daiktų, kuriuos panaudojo vos kartą ar kelis. Tuo metu 16 proc. gyventojų nurodo turintys per išpardavimus nusipirktų daiktų, kurių nepanaudojo nė vieno karto.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, tokie vartojimo įpročiai iliustruoja ne tik beprasmes gyventojų išlaidas, bet ir didelę kainą gamtai.

„Žalos mus supančiai aplinkai sąrašas yra ilgas – tai netvarus ir perteklinis vandens vartojimas gamyboje bei daugybė pakuočių, kurios vėliau tampa plastiko, popieriaus atliekomis. Taip pat didelės papildomos transporto anglies dvideginio emisijos, kurias sugeneruoja pirkėjų kelionės į parduotuves ar prekių siuntimas į namus“, − pažymi ekspertė.

J. Bagdanavičiūtė pateikia pavyzdį, jog remiantis skaičiavimais, tokiais pardavimų piko laikotarpiais, kaip „Juodasis penktadienis“, iš JAV elektroninės prekybos gigantės „Amazon“ sandėlių kas 1,5 minutės išvažiuoja po vieną sunkvežimį.

Kaip iš tiesų „išlošti“ apsiperkant

Masiniai išpardavimai, ypač artėjant didžiųjų metų švenčių laikotarpiui, neretai vertinami kaip galimybė pigiau įsigyti kalėdinių dovanų. Tai patvirtina ir tyrimai – 15 proc. gyventojų kalėdines dovanas ketina pirkti „Juodojo penktadienio“ metu, rodo „Inspired UM“ apklausos duomenys.

„Tad kaip masinių išpardavimų metu iš tiesų sutaupyti pinigų ir nepamesti sveiko proto? Atsakymas yra paprastas, bet veiksmingas – planuoti būsimus pirkinius. Nesvarbu, ar ieškome pirkinių sau, ar dovanų artimiesiems, turėtume kruopščiai suplanuoti, kokią sumą galime išleisti savo mėnesio biudžeto rėmuose, iš kokių pardavėjų ir kokių daiktų norime įsigyti. Ir jokiu būdu neužkibti ant „labai pigu“ kabliuko“, − sako ekspertė.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, galiausiai, atsižvelgiant į tai, kokių prekių ieškome, verta pagalvoti apie jų įsigijimą iš mažų ar tvariais produktais prekiaujančių vietinių verslų. Tai – geras būdas palaikyti smulkųjį verslą šiuo įtemptu metu, atrasti originalesnių prekių bei būti draugiškesniu aplinkai.

Dažna apsipirkimo bumo rizika − sukčių pinklės

„Dar vienas pastarųjų metų išpardavimų palydovas – rizika nukentėti nuo sukčių apsiperkant internetu. Svarbu atminti, kad mūsų noru pasinaudoti didžiulėmis nuolaidomis siekia ne tik prekybininkai, bet ir sukčiai. Todėl reikėtų apdairiai rinktis parduotuves, iš kurių perkame ir kritiškai vertinti pasiūlymus, kurie neretai atrodo per geri, kad būtų tiesa“, – atkreipia dėmesį J. Bagdanavičiūtė.

Į fiktyvias internetines parduotuves piktadariai dažniausiai vilioja reklama socialiniuose tinkluose arba automatine reklama įvairiuose portaluose. Tokiose reklamose dažniausiai siūloma su milžiniškomis nuolaidomis įsigyti brangių prekės ženklų produkcijos.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, visada yra saugiausia apsipirkti gerai žinomose internetinėse parduotuvėse, o jei dėmesį patraukia naujas parduotuvės vardas, patartina neskubėti pirkti joje ir mokėti pinigus.

„Visų pirma vertėtų patikrinti tos e. parduotuvės domeno įkūrimo datą, paieškoti kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėti siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas, patikrinti, ar parduotuvė pateikia realius savo kontaktinius duomenis. Jei parduotuvė kelia nors menkiausių abejonių, verčiau nerizikuoti ir paieškoti prekės alternatyvų kitose patikimose prekybos vietose“, − pataria „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė J. Bagdanavičiūtė.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2022 m. spalio 18–28 dienomis „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.