Pirkinius planuoja pagal akcijas
Būtent per akcijas parduodama prekių, kurių vertė per 80 proc. bendros visos metų apyvartos, pabrėžė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis. Žmonės nuolat seka akcijas, tačiau dažniausiai laukia nuolaidų ilgesnio galiojimo maisto produktams ir buitinėms prekėms. Pavyzdžiui, domisi, kada atpigs skalbimo milteliai, valymo priemonės ir kt.
„Kuo produktas ilgiau galioja, tuo didesnė tikimybė, kad apyvarta akcijų metu bus didesnė“, – pridūrė pašnekovas.
Anot jo, pirkėjai linkę sulaukti akcijos brangesnėms prekės ženklų prekėms nei pirkti privataus prekės ženklo produkciją, kuri įprastai yra kiek pigesnė ir be nuolaidų.
„Esame darę net tokį eksperimentą, – pasakojo D.Dundulis. – Nuleidome kainas parduotuvėje ir sumažinome akcijų skaičių. Bet tų atipigusių produktų nenorėjo pirkti, norėjo pirkti tik per akcijas“.
Prekybos tinklas „Iki“ didelių pokyčių, kokius matė 2008 m., prekių pardavimuose taip pat nefiksuoja, portalui lrytas.lt patikino „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė. Vis tik pastebima, kad žmonės prekių akcijomis itin domisi. Populiarios tokios taupymo programos kaip „Pigintuvas“ ar „Stop infliacijai“.
Štai „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas tikina – žmonės tapę racionalesni. Jie labiau seka akcijas ir pagal tai planuoja, ką pirks.
Jo pastebėjimu, akcijos ir kitos nuolaidos ir anksčiau pirkėjams buvo svarbios, tačiau dabar tai ypač aktualu. „Net 82 proc. pirkėjų nurodo, kad jiems yra svarbu, jog apsiperkant jų pageidaujamai prekei būtų taikoma nuolaida“, – surinktais duomenimis dalijosi jis.
„Kasdieniuose pirkėjų pasirinkimuose didesnis dėmesys yra skiriamas svarbiausioms vartojimo prekėms, todėl stebime sumažėjusius aprangos, galanterijos bei kitų pramoninių prekių, kurios nėra pirmo būtino, pardavimus“, – teigė atstovas.
Prekybos tinklas akcinių prekių pasirinkimą visam mėnesiui užtikrino antiinfliacine kampanija „Kainų kaina“, kurios metu būtiniausi kasdienio vartojimo maisto produktai ir kitos buities prekės – už mažą kainą.
„Skaičiuojame, kad prekių, įtrauktų į „Kainų kaina“ krepšelį, pardavimai yra išaugę beveik dvigubai, o tai tik patvirtina, kad nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai yra svarbūs pirkėjams ir sudaro galimybę sutaupyti“, – portalui lrytas.lt dėstė M.Tilmantas.
Renkasi pigesnes prekes
Dalis pirkėjų vis dažniau linkę rinktis prekybos tinklų privačių etikečių produktus, kurie neretai yra kiek pigesni nei kitų gamintojų, pastebi kalbinti parduotuvių atstovai.
Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio spalio kainų analizė rodo, kad šios prekės Lietuvos parduotuvėse, palyginti su 2022 m. rugsėju, brango 0,5 euro. Tačiau lygiai per metus jis pabrango 18,42 euro.
„Per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, privačiais „Iki“ prekės ženklais pažymėtų produktų pardavimai išaugo net 27 proc., o didžiausias augimas matomas kasdienio vartojimo prekių asortimente.
Būtent šiuo laikotarpiu, kai pirkėjus domina galimybės sutaupyti vis daugiau, augantis šios kategorijos populiarumas nestebina“, – komentavo V.Budrienė.
Pastebima, kad labiausiai augo privačiais prekės ženklais pažymėto sviesto, kefyro, pieno pardavimai. Anot atstovės, duomenys rodo – privataus prekės ženklo pieno produktų per sausį-rugsėjį parduota 19 proc. daugiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį.
Tuo metu privačiu prekės ženklu pažymėtų kruopų pardavimai per devynis mėnesius išaugo penktadaliu. Populiariausios kruopos: grikiai, manų kruopos, ryžiai.
Štai Gabrielė Šerėnienė, „Rimi Lietuva“ atstovė, portalui lrytas.lt teigė, jog šio prekybos tinklo pardavimų duomenys taip pat rodo, kad žmonės daugiau renkasi pigesnes prekes, auga ir privačios etiketės prekių pardavimai.
Rugpjūtį „Rimi“ atliktas tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad 85 proc. apklaustųjų nurodė dažnai įsigyjantys „Rimi“ privataus prekės ženklo produktų dėl mažesnės produktų kainos. Tiesa, nenurodoma, kiek apklausta respondentų.
Remiantis tyrimo duomenimis, populiariausi produktai yra pienas, duona, cukrus, kiaušiniai ir mėsa.
Kita spalio mėnesį atlikta apklausa, kurios metu dalyvavo 4,5 tūkst. respondentų visoje Lietuvoje, parodė, kad nemažiau populiarios prekės su akcija. „Tai patvirtina ir mūsų atliktas tyrimas, kurį atlikome artėjant šventiniam sezonui – pirkėjai jam ruošiasi atsižvelgdami į esamą savo finansinę situaciją ir besikeičiančius apsipirkimo prioritetus“, – patikino G.Šerėnienė.
„Paklausti, kaip, palyginti su praėjusių metų Kalėdomis, šiemet jie planuoja keisti kalėdinį biudžetą, 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiemet Kalėdoms planuoja išleisti mažiau, 36 proc. jų atsakė, kad šventėms skirto biudžeto nemažins, o 14 proc. planuoja išleisti daugiau pinigų nei pernai“, – išvadomis dalijosi prekybos tinklo atstovė Lietuvoje.
Pasak jos, didžiausią įtaką taupymui šventiniu laikotarpiu turėjo aukšta infliacija šalyje, išaugusios energijos kainos ar kitos asmeninės priežastys.
Šokolado, ryžių ir arbatos – kad ir vežimais vežk
D.Dundulis patikino, kad net ir prieš didžiąsias šventes gyventojai smarkiai nekeičia savo apsipirkimų įpročių. Vis tik išaugus kainoms kiek mažėjo riešutų, tabako ir cigarečių pardavimai – tai nėra pirmo būtinumo prekės.
Iš Pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 49 prekės, pigo 3 prekės. Spalio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2021 m., sumažėjo ryžių, pigiausios arbatos ir pigiausio juodojo šokolado kainos.
Per tą patį laikotarpį 10 proc. ir daugiau brango „Jacobs“ kava, pigiausia grietinė, pigiausios pomidorų sultys, „Panevėžio plius“ cukrus, juoda naminė duona.
Tuo metu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, lapkričio pradžioje bulvių ir lauko daržovių kainos kito nedaug. Tuo metu kiaušinių ir viščiuko broilerio kaina toliau didėjo, tamsios duonos ir batono mažmeninė kaina taip pat augo. Svarbu ir tai, kad gyventojų perkamoji galia mažėja dėl šalyje besilaikančios aukštos infliacijos ir kylančių kainų.
„Pagal išankstinį įvertį, metinė infliacija euro zonoje spalio mėn. padidėjo ir sudarė 10,7 proc. (rugsėjo mėn. – 9,9 proc.). Ir toliau daugiausia brango energija – 42 proc. metiniu tempu, tačiau reikšmingai padidėjo ir maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas, spalio mėn. sudaręs 13,1 proc. (rugsėjo mėn. – 11,8 proc.)“ – rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.
Rinkose nukritus gamtinių dujų ir elektros kainoms, metinė infliacija Lietuvoje spalio mėnesį šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar buvo 22,1 proc.
