„Manau, kad projektas tapo socialiai jautresnis – pusė pirmojo būsto savininkų už NT mokesčio nemokės, taip pat socialiai remtini asmenys ir pensininkai galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, jeigu tokį prašymą pateiks“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu tarifu, siekiančiu nuo 0,5 proc. iki 2 proc., tačiau tik tiems, kurių būsto vertė didesnė nei 150 tūkst. eurų.
O turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką tarifas taikomas, kai būsto vertė didesnė nei 200 tūkst. eurų.
Naujas mokesčio modelis numato, kad žmogus nemokėtų mokesčio už būstą, jei jo vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT medianos.
„Yra išrikiuojamos visos NT vertės į vieną eilę ir būtent vidurinė vertė yra mediana.
Iki vidurinės vertės būtų taikomas nulinis tarifas, vadinasi, pusė būstų būtų tiesiog neapmokestinami.
O jei vidurinė vertė, tarkime, Vilniuje yra 60,1 tūkst. eurų, tai 60,1–120,2 tūkst. eurų vertės NT būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, o viršijantiems 120 tūkst. eurų vertę būtų taikomas 0,1 proc. tarifas“, – aiškino G.Skaistė.
Tuo metu antras ir paskesnis būstai būtų apmokestinti tarifu iki 1 proc. – jį nustatytų savivaldybės.
Preliminariais skaičiavimais, šalyje vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus.
Taip pat siūloma, kad nuo mokesčio gyventojai būtų atleisti, jei mokėtina mokėtina suma neviršytų 5 eurų.
Vis dėlto ekonomistas A.Bartkus sako, kad toks mokesčio modelis yra ydingas.
„Mokestis yra nesąžiningas, nes didelė dalis žmonių NT yra įsigiję ne dėl to, kad jų pajamos yra gerokai aukštesnės nei likusios visuomenės, o dėl to, kad jie nori gero gyvenimo sau ir savo vaikams.
Tai tie, kurie, norėdami gero gyvenimo įsigijo būstą geresniame kvartale, turėtų mokėti mokesčius, taip neva vėsinant NT rinką“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo jis.
Tačiau, anot jo, toks mokesčio modelis nepadės atvėsinti NT rinkos. Tam pritaria ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Jis sako, kad sąžiningiau būtų taikyti mokestį visiems gyventojams, įsigijusiems būstą.
„Tas mokestis turėtų stabdyti NT kainų kilimą, skatinti žmones atsikratyti perteklinio turto, bet siūlomas įstatymo modelis to nedarytų, jis labiau panašus į mokesčių rinkimo įstatymą, o ne į bandymą spręsti NT rinkos problemas“, – kalbėjo A.Antanavičius.
A.Bartkus taip pat atkreipė dėmesį, kad asmenys, įsigiję būstus su tikslu juos nuomoti, NT mokesčio naštą paprasčiausiai perkels ant nuomininkų pečių.
„Labai didelę dalį to NT mokesčio sumokės NT neturintys asmenys.
Nuomotojams nesvarbu, kokie procentai bus nustatyti, skaičiai gali būti bet kokie, gero ir už adekvačią kainą nuomojamo būsto paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl bet kokius mokesčius jie perkels nuomininkams ant pečių“, – pareiškė jis.
Anot Finansų ministerijos, siūlomi įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m., o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 m. Ministrė tikisi, kad Seimą patobulintas projektas pasieks pavasario sesijoje.
