„Kad kelt tai kelia, bet kad pasijaustų... Kainos irgi didėja“, – „Lietuvos rytui“ sakė kalbinta moteris.
Kita teigė: „Aš pedagogė, mums kėlė koeficientus. Dabar vėl žada. Gyventi galima“.
Anot ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės darbo užmokesčio pokyčiams šiais metais įtakos turėjo nuo metų pradžios padidinta minimali mėnesio alga.
„Tai horizontaliai buvo jaučiama visoje Lietuvoje. Prisidėjo darbo užmokesčio didėjimas viešajame sektoriuje. Buvo keliami atlyginimai dėl aukštesnės infliacijos nei įprastai ir mokytojams, ir gydytojams, ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Tai atsispindi metiniuose augimo tempuose ir kompensuoja nemažą dalį infliacijos prieaugio“, – aiškino ekonomistė.
Didžiausią darbo užmokestį neatskaičius mokesčių gavo Vilniaus savivaldybėje įsikūrusių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Vidutinis atlyginimas čia siekia 2051 eurą, jis 252 eurais didesnis nei šalies vidurkis.
Mažiausiai uždirbo Zarasų rajono savivaldybėje esančių įmonių darbuotojai, jų vidutinis darbo užmokestis – 1214 eurų – 585 eurais mažesnis nei šalies vidurkis.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų skirtis tarp sostinės ir kitų regionų yra itin didelė.
„Iš regionų vyksta emigracija, ypač jauni žmonės išvažiuoja į miestus. Regiuose darbo rinka lieka seklesnė, ir patiems verslams lieka gerokai mažiau galimybių didinti plėtrą, ir atlyginimus kelti sudėtingiau“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
„Spartus atlyginimų augimas Vilniuje didina konkurencingumą pritraukiant investuotojus į regionus, kurie galbūt ieškodami konkurencingesnės atlyginimų politikos pasirinks ne Vilniaus regioną, o ieškos darbo jėgos kitur“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Vis dėlto ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina – per artimiausius kelerius metus darbo užmokesčio skirtumai regionuose turėtų mažėti.
„Skirtumas tarp atlyginimų regionuose ir centre per artimiausius 5–7 metus labai sumažės dėl to, kad mūsų pramonė, kuri dominuoja regionų ekonomikos struktūroje, vis labiau investuoja į inovacijas ir mokslinius tyrimus. Matyti produktyvumo augimas. Kitas aspektas susijęs su europiniu finansavimu“, – nurodė A.Izgorodinas.
K.Žemaitis pridūrė, kad šiuo metu numatyti dideli finansavimo šaltiniai įmonių žalinimui, persitvarkymui, pramonės žiediškumui, darbuotojų persikvalifikavimui.
Nuo kitų metų minimali mėnesio alga popieriuje didės iki 840 eurų. Taip pat iki 625 eurų didės neapmokestinamasis pajamų dydis, dėl kurio dalis gyventojų, uždirbančių iki 1926 eurų popieriuje gaus didesnius atlyginimus.
