„Po keturiolikos sėkmingų metų turime nuosmukį“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Pasak jo, neigiamus rezultatus lėmė vieni blogiausių metų finansų rinkose, kai krito ir obligacijų, ir akcijų vertė.
„Praėjusieji metai finansų rinkoms buvo išskirtiniai ir tokie nepalankūs metai, kai krenta tiek obligacijų, tiek akcijų vertės. Per 150 metų suskaičiuojami treti-ketvirti tokie metai. Kontekstas ne pats maloniausias. (...) Gyvenome daugiau nei 10 metų tikrai gerose sąlygose, tikrai sugebėjome uždirbti ir generuoti dideles grąžas. Po tam tikrų ilgų sėkmingų distancijų prastesnių metų tikriausiai mes išvengti negalime“, – kalbėjo T. Gudaitis.
Fondų grąža 2021 metais buvo didžiausia per visą jų veiklos istoriją ir siekė 21,07 procento.
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis sako, kad po nuosmukio grąža turėtų būti vėl teigiama.
„Krizės finansų sektoriuje ateina kas keletą metų, jų buvo ir jų bus. Bet ką rodo istorinė patirtis – po 2008 metų krizės, kai pensijų grąža buvo neigiama beveik 20 proc., jau kitais metais buvo 17 proc. augimas. Labai panaši situacija buvo Covid pandemijos metu“, – spaudos konferencijoje sakė A. Šilgalis.
Anot T. Gudaičio, antroje pakopoje pensijas kaupiantys ir išmokas jau gavę gyventojai nuo nuo fondų veiklos pradžios 2004 metais jau sumokėjo 4,7 mlrd. eurų įmokų, o investicinė jų grąža siekia 1,3 mlrd. eurų, iš kurių 0,4 mlrd. eurų jau išmokėta.
„Lietuvos gyventojai, kaupiantys sau papildomą pensiją antroje pakopoje, turi 1,3 mlrd. eurų daugiau nei jiems buvo pervesta lėšų. Rezultatas yra ilgalaikis, grąžos, kurios buvo uždirbtos per pastarąją dekadą ir daugiau, tikrai matosi klientų sąskaitose net ir po tokių sunkių metų, kaip pernai“, – sakė LIPFA vadovas.
Antros pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė, preliminariais duomenimis, pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, trečios pakopos – išliko 222 mln. eurų, o vidutinė grąža smuko 12,98 proc.
Labiausiai – 14,79 proc. – pernai smuko 21–27 metų fondų dalyvių fondų grąža, mažiausiai – 12,14 proc.– 63–69 metų.
LIPFA duomenimis, bendra gyvenimo ciklo fondų grąža nuo įkūrimo yra teigiama ir siekia 32,76 procento.
Antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.
„Sodra“: pensijų anuitetų fondo vertė per metus augo 65 proc. iki 25 mln. eurų
Tuo metu „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turto vertė pernai padidėjo 65 proc. iki 25,2 mln. eurų. 2021-aisiais jame buvo sukaupta 15,3 mln. eurų.
„Sodros“ Anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė sako, kad pernai anuitetų gavėjų skaičius pasiekė beveik 2 tūkst.
„Veiklos rezultatais esame patenkinti. Metų pabaigoje turėjome beveik 2 tūkstančius anuitantų, o fondo vertė išaugo iki 25,2 mln. eurų, taigi, tai, kas buvo numatyta fondo biudžete, mes pasiekėme“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė D. Gerulytė.
Vidutinė sukaupta anuiteto suma dabar yra 15,5 tūkst. eurų, o vidutinė išmoka – 65,2 euro: mažiausia suma – 8,49 euro, didžiausia – 346 eurai.
20 proc. gavėjų pasirinko standartinį anuitetą, kuris užtikrina didžiausias visą gyvenimą mokamas išmokas. „Sodros“ teigimu, žmonėms svarbiausia paveldėjimo galimybė – 69 proc. gavėjų pasirinko standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu – jei žmogus nesulauktų 80 metų, neišmokėta suma atitektų jo paveldėtojams.
Dar 11 proc. žmonių rinkosi atidėtąjį anuitetą, kai į fondą pervedama tik dalis sukauptos sumos, už kurią bus mokamos išmokos visą likusį gyvenimą nuo 85 metų, o iki tol kintamas išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės – jos gali didėti arba mažėti, priklausomai nuo fondo investavimo rezultatų.
Pernai lapkritį Seimas patvirtino 2023 metų Pensijų anuitetų fondo biudžetą – šiemet jis gaus 14,561 mln. eurų įmokų, iš jų investavimui ir išmokoms skirs 14,197 mln. eurų, o anuitetų išmokoms – 1,788 mln. eurų.
Pensijų anuitetą „Sodra“ siūlo nuo 2020-ųjų liepos, jį įsigyja antros pakopos pensijų fondų dalyviai. Visas uždirbtas pelnas priklauso anuitetų gavėjams, „Sodra“ yra tik fondo valdytoja.
