O kol kas Lietuva pagal maisto kainų augimą – ir vėl pirmoji ES. Kaip matyti iš ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenų, lapkritį būtent pas mus maisto kainų dinamika buvo pati nepalankiausia pirkėjams.
Rezultatai – vasarį
Naujausiais duomenimis, lapkritį maisto kainos buvo apie 35 proc. didesnės nei prieš metus. Sparčiausiai brangsta duona ir grūdiniai produktai, pienas ir pieno produktai bei aliejai. Pavyzdžiui, lapkritį pieno produktai buvo beveik 51 proc. brangesni nei prieš metus.
Kaip nurodė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė, aliejaus atveju reikšmingos įtakos turi tai, kad didelę dalį jo importavome iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, o prasidėjęs karas sutrikdė tiekimo grandines, kilo aliejaus kaina rinkose.
„Apskritai labiausiai brangstančių prekių kainų augimui didelės įtakos turi išaugusios žaliavų supirkimo kainos Lietuvoje. Šiuo metu kilogramo pieno supirkimo kaina siekia apie 55 centus, nors praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu kilogramas žaliavinio pieno kainavo apie 38 ct.
Lietuvoje reikšmingai išaugusios ir grūdų supirkimo kainos. Tai neabejotinai veikia ir prekių lentynose atsiduriančių produktų kainas. Tiesa, šių žaliavų supirkimo kainos kyla ir visoje ES. Vis dėlto pokyčiai Lietuvoje kur kas didesni, tad tai turi įtakos ne tik maisto produktų kainų augimui, bet ir maisto produktų kainų augimo skirtumams tarp Lietuvos ir ES“, – komentavo ekonomistė.
Jos teigimu, būtent žaliavos ir medžiagos sudaro didžiąją dalį maisto gamintojų išlaidų. Taip pat nemenka dalis išlaidų skiriama paslaugoms pirkti bei darbo sąnaudoms.
„Žinodami apytikslę maisto gamintojų išlaidų struktūrą ir apytiksliai įvertinę kiekvienos išlaidų grupės metinį augimą matome, kad spaudimas gamintojų kainoms yra didelis ir siekia apie 40 proc., – teigė L.Mociūnaitė. -
Faktinis maisto gamintojų kainų augimas artimas apskaičiuotam augančių gamybos sąnaudų nulemtam spaudimui. Tad pirminiai vertinimai rodo, kad perteklinio kainų didinimo nėra. Be to, matome, kad vartotojams maisto prekių kainos auga kiek mažiau nei prekybininkams maisto gamintojų kainos. O maisto prekybininkams perparduodamų prekių savikaina sudaro didžiąją dalį visų išlaidų. Taigi, matome, kad gamybos grandine ateinantis spaudimas maisto kainoms yra stiprus“.
Lietuvos bankas šiuo metu atlieka detalią maisto kainų augimo analizę ir daugiau įžvalgų pateiks vasario pradžioje.
Rodo į Švediją
Nuodugniau patyrinėti, kodėl Lietuvoje taip stipriai brangsta maistas, ragino Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė.
Parlamentarei atrodo keista, kad premjerė Ingrida Šimonytė iš anksto žino atsakymą – esą kainos vis auga dėl to, kad „sutapo daug nepalankių aplinkybių“. Socialdemokratai ragina tirti, ar prekybos tinklai ir tiekėjai nėra sudarę kartelinių susitarimų dėl antkainių.
„Valdantieji ir Vyriausybė ilgą laiką ignoravo mūsų siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams, dėl būtinybės reaguoti į kaimyninės Lenkijos veiksmus kainų srityje, taip pat nepaisė žemdirbių įspėjimų dėl apleistos Lietuvos maisto gamybos, jos žlugdymo. Lietuviški produktai užsienyje kainuoja pigiau negu Lietuvoje. Taip pat neįtikina sena premjerės plokštelė, esą Vyriausybė neturi svertų ir instrumentų paslaugų kainoms paveikti“, – sakė R.Budbergytė.
Ji atkreipė dėmesį į Švedijoje atliktą tyrimą, kuris parodė, kad prekybininkai uždarbį pasididino iš palankios situacijos eksporto rinkose. „Dabar jie ramiai žiūri vienas kitam į akis. Pas mus taip pat turėtų būti atsakyta, ar kylančios maisto kainos nėra pasekmė to, kad verslininkai labai lengva ranka išlaidų padidėjimą perkelia ant vartotojų pečių.
Iš valstybės biudžeto planuojamos didelės lėšos, kurios skirtos verslui išgyventi. Kur nueina tie pinigai“, – klausė parlamentarė.
Ji taip pat siūlo panagrinėti, ar didinant maisto kainas nebuvo pasinaudota situacija, kuri susidarė sutrūkus tiekimo grandinėms.
„Norėčiau, kad atlikus tyrimą būtų įsitikinta, kad mažmeninės prekybos sektoriuje Lietuvoje padaryta viskas, jog konkurencija būtų didelė, koncentracija – maža, kad būtų aišku, ar sudarytos sąlygos rinkai būti tokiai, kur gali veikti ir smulkios parduotuvėlės.
Taip pat reikėtų patyrinėti, kas darosi mūsų žemės ūkyje: visą laiką buvome agrarinė šalimis, o dabar žemės ūkio produktus importuojame“, – vardijo R.Budbergytė.
Prasmę mato ir Finansų ministrė
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sutinka, kad maisto kainų augimo analizė prasminga.
Anot jos, jei bus nustatyta konkurencijos pažeidimų, veiksmų turės imtis Konkurencijos taryba.
„O gal tai energetikos kainų perėjimas į maisto kainas, galimi ir darbo užmokesčio perkėlimai į kainas. Reikia pažiūrėti labai aiškiai ir pamatysime, ar tai objektyvios priežastys, kurios rinkos ekonomikoje įprastos, ar yra kažkokių dalykų, kurie atrodytų keisčiau“, – sakė ministrė.
Aišku ir be tyrimo
Tuo metu „Pricer.lt „ maisto krypties vadovui P.Čepkauskui tokie siūlymai primena korporatyvinius žaidimus: kai įmonėse kažkas nutinka, labai daug energijos skiriama išsiaiškinti, kas kaltas, vietoje to, kad būtų ieškoma, kaip išeiti iš situacijos.
„Ir be tyrimo galima pasakyti, kad verslas gerai kilstelėjo kainas, nes vartotojas dėl augančių pajamų tam pernelyg neprieštaravo“, – portalui lrytas.lt komentavo pašnekovas.
Kita vertus, savo padarė ir valstybės sprendimai. Iki šiol neišsprendėme klausimo dėl pakankamo energijos generavimo. Mūsų valstybė, P.Čepkausko teigimu, šiuo metu neduoda užtikrintumo nei gyventojams, nei verslui.
„Rugpjūtį elektros kainos stipriai šoko, tačiau iš valdžios pusės nebuvo žinios, kad padaryta klaida, kuri bus sutvarkyta, o kainos laikysis tam tikrame lygyje. Tie, kurie užsiima gamyba, prekyba, pamatę tokį kainos šuolį kėlė kainas ir tam, kad kompensuotų nuostolius, ir tam, kad ateityje nebepapultų į tokią situaciją.
Verslams reikia konkretumo, kad galėtų planuoti: kai situacija miglota, verslas dėl visa ko užmeta kainas į viršų, kad apsaugotų investicijas. Mes tampame rizikinga rinka, o ji turi greičiau grąžinti investicijas“, – aiškino P.Čepkauskas.
Savo daro ir tai, kad daugelyje maisto krypčių Lietuvoje – vos po kelis gamintojus. Be to, pas mus jau keli metai mažėja žaliavinio pieno gamyba. Kaip sakė P.Čepkauskas, mes, būdami istoriškai stiprūs žemės ūkyje, jį iš visų pusių daužome.
„Taip nutiko, kad viskas susirinko į vieną vietą. Tegul nusistato, kas kaltas dėl aukštų maisto kainų, bet ir taip aišku, kad pas mus, lyginant su kitomis ES narėmis, iškreipta situacija. Mums reikia ieškoti ne kaltų, o išeičių.
Pavyzdžiui, Latvijoje tokio maisto kainų augimo kaip pas mus nėra dėl lengvatinių PVM tarifų. Be to, per kainas stipriai muša į rinką įeinantis prekybos tinklas „Lidl“, kuris Lietuvoje jau užėmė savo vietą ir per daug nesistengia. Kai vyksta stipri konkurencija, kiti žaidėjai neleidžia kelti kainų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo P.Čepkauskas.
Vykdo 7 tyrimus
„Infliacija yra makroekonominis reiškinys, ir jai suvaldyti tinkami makroekonominiai įrankiai, tokie kaip palūkanų normų keitimas. Konkurencijos taryba veikia mikroekonominiame lygmenyje ir vykdo tyrimus dėl galimų konkurencijos ribojimų konkrečiose rinkose.
Detaliau komentuoti nei šiuo metu vykdomų 7 tyrimų dėl galimų draudžiamų susitarimų, nei juolab planuojamų tyrimų negalime dėl specifinės tyrimų eigos ir procedūrų, kurias taikome siekdami išaiškinti kartelinius susitarimus, dažniausiai sudaromus slaptai“, – portalui lrytas.lt komentavo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jis pažymėjo, kad fiziniai asmenys, kurie pateikia įrodymus apie Konkurencijos įstatymo pažeidimą, gali gauti vienkartinę išmoką iki 100 tūkst. eurų, o pažeidėjai, kurie pateikia įrodymus apie sudarytą kartelį, gali būti visiškai atleisti nuo gresiančios baudos arba bauda jiems gali būti sumažinta.
