„Pastarąjį dešimtmetį gyvenome su mažomis palūkanomis – Europos Centrinis Bankas (ECB) jas buvo nustatęs ties 0 proc., o pasiėmus paskolą papildomai mokėdavome 1,5–2 proc., kurios būdavo nustatomos mūsų vietinių bankų.
Dabar ECB planuose yra didinti palūkanas iki 5 proc., o tai reiškia, kad būsto palūkanos žmonėms gali didėti iki 7 proc. Tai – kosminiai pinigai, nes kai kam įmokos dvigubės – jei esi paėmęs paskolą 100 tūkst., tai per metus papildomai sumokėsi 7 tūkst. eurų, per mėnesį apie 650 eurų, o tai – daugiau nei minimalus atlyginimas“, – sako G.Paluckas.
Jo teigimu, labai svarbu, kad Vyriausybė sudarytų galimybes artėjantį palūkanų šuolį įveikti be asmeninių bankrotų bangos, kadangi nemažai paskolas būstui pasiėmusių šeimų, nors ir turi savo būstą, negali būti pavadintos turtingomis, bet ir į gatvę jų išmesti negalima.
„Gali būti derybos su bankais, derinami mokėjimo terminai, sudaromi ir išdėstomi grafikai, o kritiniais atvejais – mokestinės užskaitos ar kompensacijos toms šeimoms. Reikia į situaciją žiūrėti lanksčiai ir kūrybingai – nors tai nėra 2009 metai, kuomet fiksuota milžiniška asmeninių bankrotų ir išvykstančių asmenų banga, bet dabartinės situacijos poveikis bus pakankamai rimtas.
Tam instrumentų yra: teisinis bankų veiklos reguliavimas, bankų ir žmonių teisių subalansavimas, galų gale socialiai jautriausiems sluoksniams egzistuoja palūkanų kompensavimas, pradinio įnašo ar dalies jo dengimas“, – teigia Seimo narys.
