Maisto infliacijos priežastys – kelios
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad brangimo priežastis yra globalus kainų šokas. Anot jos, reikia įvertinti, jog Lietuvos rinka yra maža. Lietuvos bankas rengia išsamų maisto kainų tyrimą. Prezidentūra teigia, kad reikia imtis tikslinių priemonių maisto kainoms mažinti. Apie tai politikai ir ekspertai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
„Maisto kainų augimą matome jau visus metus ir prognozės neguodžia. Kadangi išlaidos energetikai ir maistui būtinos, tai yra reikšmingas dalykas. Praėjusiais metais nebuvo imtasi analizuoti priežasčių, o mėgino teisintis bendro pobūdžio pareiškimais, kad viskas brangsta“, – siūlymą inicijuoti maisto kainų tyrimą aiškino Seimo narys Gintautas Paluckas.
Jis pabrėžė – pigiausių maisto prekių krepšelis Lietuvoje yra vienas brangiausių Europoje. Tai reiškia, kad kainų augimas šiai daliai žmonių nebuvo kompensuotas, nors kaimyninės šalys dėl to ėmėsi veiksmų.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šiai nuomonei nepritarė: „Nesutikčiau, kad Lietuva nieko nedaro. Tas pats Lietuvos bankas, kai buvo projektuojami lūkesčiai, dar gruodžio viduryje mikroekonomikos analizėje skyrė nemažą dėmesį maisto kainų segmentui, kas augo, kodėl ir kokios priežastys“.
Kaip sakė jis, pirminis vaizdas gautas. Pavyzdžiui, sužinota, kad pieno supirkimo kaina per metus augo apie 50 proc., žaliavų supirkimas – 60 proc. Pažymima, kad svarbi dedamoji yra darbo jėga ir jos kaina bei žaliavų kainos – neturėtų stebinti, kad dėl karo Ukrainoje vyksta tokie dalykai.
Jo manymu, tyrimą galima praplėsti pavasarį. Turime suprasti, iš kur atkeliaudavo aliejus ir kodėl taip jo kaina pašoko, dėstė M.Lingė. Nors Lenkijoje maisto produktams taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis, maisto infliacija dabar mažesnė nei Lietuvoje, tačiau keičiantis mokesčių sistemai, kainos vėl augs. Toje pačioje Estijoje miltai ar sviestas taip pat pabrango bent keliasdešimt procentų.
Trūksta konkurencijos?
Kaip paaiškinti, kad panašaus lygio litras pieno Lietuvoje kainuoja 1,75 euro, Lenkijoje – 0,92 euro, Vokietijoje – 1,49 euro, Švedijoje – 1,45 euro?
G.Paluckas ragino suprasti, kad kainos kyla visur, tik nevienodu greičiu ir skiriasi priežastys. Anot jo, akivaizdu, kad Lietuvoje tarp prekybininkų trūksta konkurencijos, kas leidžia kelti kainas galutiniam vartotojams. Valdžios priežiūros ir kontrolės institucijos turi instrumentus, todėl turėtų dirbti, teigė jis.
„Visuomenė yra įvairi: vieni pusryčiams valgo ikrus, o kiti ieško pačių pigiausių makaronų. Negalima absoliutinti ir sakyti, kad visa Lietuva išpuiko“, – komentavo Seimo narys.
„Rinkos kare prieš ar už vartotojus pakelėse būna daug kritusių. Manoma, kad rinkos nematoma ranka viskas išspręs, bet kažkas liks nevalgęs, nes tiesiog neįpirks maisto produktų. Taip, maisto apyvartos mažėja, kad iš aukštų kainų žmonės slenka į vidutinės ar žemesnės kainos segmentą: ieško, ką galėtų įpirkti“, – dėstė G.Paluckas.
Jis mano, kad mūsų šalies prekybininkai elgiasi kitaip nei tie patys prekybos tinklai Lenkijoje ar kitose šalyse.
„Skurdo problema yra opi, bet supraskime, kad tendencijos neturėtų stebinti. Matome, kad žmonėms sudėtinga išgyventi ir reikia didesnės pagalbos iš valstybės: ar šildymo klausimai, ar kiti dalykai. Todėl ir turime žiūrėti, kad parama būtų taikli ir pasiektų, kam jos reikia“, – kalbėjo M.Lingė.
Kalbėdamas apie prekybininkų konkurenciją, jis patikino, kad neturi „objektyvių duomenų“, kuriais galėtų remtis, kad konkurencijos nėra.
Tačiau G.Paluckas sako turintis informacijos, kaip prekybos tinklai elgiasi su tiekėjais, kaip nustatoma marža, neoficialūs draudimai ir pan. „Tai yra aibė priemonių, kurios tiesiogiai į kontraktus neįrašomos, bet lemia tų pačių tiekėjų ir netgi galimybę ar norą pritaikytą mažesnę kainą, nebus patenkintas, nes vyksta konkurencinės kovos su kitais tiekėjais. Tai gali ištirti tik institucijos, kurios turi instrumentus. Kai visi žino, bet valstybės institucijos nieko nedaro – tai nepriimtina“, – sakė politikas.
Tad, anot jo, verta pasidomėti, kodėl kai kurie teikėjai dingo iš lentynų ir kodėl grįžo.
Tyrimo neužtektų
„Reikia ne tyrimo, bet reikia sistemos, kuri neleistų kelti kainas. Turi būti kainodaros skaidrumas, turi vartotojas žinoti bet kurio verslo subjekto, kuris save bando vadinti prekybiniu tinklu, visas kainas internete, o ne tik akcijas“, – vardijo P.Čepkauskas. Kainos turi būti viešos, skelbia ir Civilinis kodeksas.
Šiuo metu galima rasti tik internetinės prekybos kaina, kuri, pagal pricer.lt tyrimus, yra kiek brangesnė. „Nė vieno iš didžiųjų tinklo pilno asortimento nerasite su kainomis konkrečiame objekte. Jeigu visi mažmeniniai tinklai skelbtų kainas, žmonės galėtų pasiūrėti, kas yra pas mažuosius ir kas pas didžiuosius“, – sakė pašnekovas.
Nededama todėl, nes tokiu atveju reikės konkuruoti ir sekti visų prekių kainas. Dabar tereikia atrinkti 300–500 prekių, padaryti akcijas ir kelias reklamuoti, kad ateitų nusipirkti kilogramą bananų už 59 euro centus, o už kiek parduos makaronus, jau kitas klausimas.
Kaip teigė P.Čepkauskas, kainų tyrimą reikėjo pradėti pavasarį. Kadangi dabar vartojimas krenta, kainos turėtų sumažėti, todėl ir tyrimas parodys, kad viskas gerai.
Pasakyti, kad yra karteliniai susitarimai ir viskas vyksta per pažintis, tiesiogiai sunku. Nepagautas – ne vagis, priminė posakė jis. Kitas dalykas tas, kad net nereikia kartelinių susitarimų: Lietuvoje yra tik penki mažmeniniai žaidėjai, todėl jiems tereikia patikrinti, kad pagrindinių prekių kainos būtų panašios.
„Pavyzdžiui, iš pradžių vienur itališkai brangesnei kavai akcija, o paskui ir kitus 4,99 euro, o kodėl ne 4,39 euro? Užtenka kainas pasižiūrėti pas kelis konkurentus ir tada nustatyti sau“, – sakė jis.
„Jei rinka jau pasiskirstyta ir jeigu žiūrėtume Statistikos departamento duomenimis, palyginamosiomis kaina apyvarta krenta apie 7 proc., tačiau mažmeninės prekybos kilimas yra apie 19 proc.“ – lygino radijo laidos dalyvis.
Anksčiau piniginė masė augo vos 5 proc., kai dabar fiksuojamas žymiai didesnis. Tačiau reikia suvokti, kad kinta ir vartojimas. Prasidėjus karui Ukrainoje, žmonės paniškai pradėjo pirkti maistą, taip pat prisidėjo ir tai, kad vežama parama Ukrainai. Tačiau šiemet to būti neturėtų, todėl turėtų sumažėti ir vartojimas, kas sukels ir kainų korekciją ir didesnę konkurenciją.
Kada matysime kainų krytį?
Kovą ar balandį maisto kainos galėtų mažėti, tikino P.Čepkauskas. Prie to prisidėtų ir tiekėjų mažinamos kainos. Tie, kurie turi nenutrūkstamą gamybą, dabar turi prekių perteklių, todėl turės viską išparduoti: nuo pieno iki vištienos.
„Yra daug objektyvių priežasčių, kodėl įvyko maisto brangimas: pridėtinės vertės grandinėse pasikeitė galios santykis, stebėjome energetikos, darbo užmokesčio, trąšų kainų augimą. Ekonomikos dalyviai, kurie pajuto, kas vyksta ir kas bus ateityje, būtent jos sąskaita kainas kilstelėjo.
Gilinantis į pasiūlymus tenka girdėti ir neracionalių minčių apie naujo analitinio organų tyrimą, kuris tirtų kainų augimą, tai būtų imlu lėšoms ir būtų neefektyvu. Aišku, skaidrumas nekenkia, todėl čia garsiau turėtų kalbėti Konkurencijos taryba, kuri ir yra atsakinga už kainų priežiūrą, konkurencija. Jei yra erdvės piktnaudžiavimui, jie turi būti atskleisti“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Kalbėdama apie P.Čepkausko pasiūlymą prekybos tinklams pradėti skelbti visas maisto kainas, ji mano, kad tai reikšmingai situacijos nepakeis, tačiau būtų našta verslui.
Žaliavų rinkų tendencijos jau kurį laiką demonstruoja atpigusias metalų kainas, situacija energetikoje gerėja, žiema šilta, tai turbūt kainos turėtų kristi dar ne sausį, bet vasarį, prognozavo ekonomistė. Pridūrė ir tai, kad euro įtaka tendencijoms nulinė – netolygumai su kitomis šalimis jau seniausiai susilygino, todėl nėra dėl ko baimintis.
Jos teigimu, įtakos turėtų ir tai, jei šventes lietuviai švęstų kukliau, tačiau P.Čepkaukas su tuo nesutinka. „Atskirose prekių grupėse, kur mažiau pieno vartoja ir vištienos, tai yra sumažėjęs vartojimas, žmonės perėjo kitur. Jei vartotojas valgys tiek pat, pagrindas mažinti kainas būtų tik tada, kai kristų piniginiai pardavimai“, – komentavo pašnekovas.
