Pensijų kaupimo sistemą vadina spąstais: tai turi kuo greičiau baigtis

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams. Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.

Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>B.Ambrozo nuotr.
I.Ruginienė.<br>B.Ambrozo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 24, 2023, 9:07 PM

Kai kuriems politikams kurį laiką siūlant gyventojams atsiimti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus arba pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, tam pritaria tikrai ne visi. Tokią sistemą jau seniau kritikavo mokslininkai, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tokį kaupimą laiko šimtmečio afera.

„Aš jokiu būdu nesakau, kad neturėtų būti tam tikrų papildomų įrankių kaupti mūsų senatvei, tas egzistuoja ir kitose šalyse. Tačiau tie papildomi įrankiai yra visiškai savanoriški ir laisvai pasirenkami – čia ir yra kertinis dalykas, apie kurį ir bandau pasakyti. Deja, Lietuvoje turime ydingą sistemą, kuria susigundė tik Rytų Europos šalys. Vakarų Europa to iškart atsisakė ir pasakė, kad tikrai nekeis savo nusistovėjusios sistemos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė I.Ruginienė.

Ji tokią sistemą prilygino spąstams.

„Mes kažkodėl puolėme priimti įstatymus taip sudarydami modelį, kai automatiškai žmonės įrašomi į antrąją pensijos pakopą ir po pusės metų praranda bet kokią galimybę pasitraukti. Vienintelė galima išlyga – kartą gyvenime dvylikai mėnesių sustabdyti įmokas. Ir viskas. Jeigu tu pakliuvai į spąstus, tai ju lieki be teisės pasirinkti kitaip, nieko negali pakeisti“, – teigė LPSK pirmininkė.

Tiesa, kaupiantieji pensiją dar gali vieną fondą pakeisti kitu, bet tokia paslauga – mokama.

„Tokia sistema yra tikrai nepriimtina, tą rodo ir kitų šalių praktika – Lenkija senokai atsisakė šios sistemos, Estija jau pasakė: ačiū, bet ne. Išsivysčiusios šalys eina ta linkme, kad yra vienas privalomas pensijos kaupimas, kurį mes irgi turime Lietuvoje, t. y. „Sodra“, kuriai mes mokame mokesčius ir užsitikriname tam tikrą pensijos bazę.

Jeigu mes matome galimybę, jei mus pensijų fondai įtikina, kad tai – sėkminga investicija, mes galime pasirašyti sutartį ir kaupti papildomai. Bet man nesuprantamas dalykas, kodėl tas procesas turi vykti automatiškai. Netgi po to, kai tu atsisakai kaupti, tave vėl automatiškai grąžina ir tu dar ir dar kartą turi atsisakyti. Kyla abejonių, ar tai iš tiesų teisinga sistema, ar tai turėtų vykti demokratinėje šalyje“, – svarstė I.Ruginienė.

Todėl pašnekovė valdantiesiems patarė kuo skubiau atsisakyti automatinio žmonių įrašymo į antrosios pakopos pensijų kaupimą.

„Tai yra mūsų visų, darbuotojų, pinigai. Sprendimas kaupti turi būti mūsų laisvanoriškas pasirinkimas ir bet kada, pamačius neigiamus rezultatus, mes turime turėti teisę nutraukti sutartį ir pasirinkti kitą būdą arba išvis nepasirinkti jokio. Šis socialinis teisingumas turi būti kuo greičiau atstatytas – turime išlipti iš šios ydingos sistemos“, – kalbėjo moteris.

Be to, I.Ruginienė pridūrė, kad patys fondai laisvai gali reklamuoti save, rodyti rezultatus, konkuruoti tarpusavy ir įtikinti gyventojus, kad reikia papildomai kaupti.

„Ir taip, jei rezultatai yra stulbinantys, užtikrinti tą oresnę senatvę. Bet tai turi būti paties žmogaus pasirinkimo momentas, o ne pati sistema įrašo, parenka fondą, o jei noriu jį pakeisti, turiu dar ir papildomai susimokėti. Tai yra visiškas absurdas“, – pabrėžė LPSK pirmininkė.

Ji turėjo ir daugiau kritikos pensijų fondams.

„Kaip vadinti tą verslą, kuriam automatiškai ateina klientai? Kuriam valstybė ne tik užtikrina automatinį klientų srautą, bet ir kitus rėmimo mechanizmus? Svajonių verslas. Apie tai kalba tikrai ne vienas – apie tai kalba pasaulinio lygio ekonomistai, kurie gavo Nobelio premijas. Jie kalba apie tai, kad demokratinėje šalyje negali būti tokios sistemos, kuomet mes remiame vienos rūšies verslą savo uždirbtais pinigais ir ta grąža kol kas atrodo abejotina“, – sakė I.Ruginienė.

Viena iš problemų, kodėl nuspręsta Lietuvoje taikyti tokią pensijų kaupimo sistemą, – natūralus visuomenės senėjimas, kuris gali lemti, kad šimtmečio rėmuose liks per mažai darbingo amžiaus žmonių. Tačiau I.Ruginienė pabrėžė, kad su tokiomis bėdomis susiduria ne viena Lietuva.

„Tai yra visos Europos problema. Visuomenė senėja, mes užauginame mažiau vaikų, negu reikėtų mūsų socialinei ir darbo rinkos sistemai. Jau vieną kartą sakiau, kad Vakarų Europa šias problemas sprendžia paprastai – didėja pagyvenusių žmonių integracija į darbo rinką, kas Lietuvoje yra nepriimtina tema.

Mūsų verslininkai vis dar ieško apsukrių, apeinamų kelių atsivežti piliečius iš trečiųjų šalių, kad laisvos darbo vietos būtų užkimštos, tačiau nededa pastangų integruoti tiek asmenų su specialiais poreikiais, tiek pagyvenusiųjų. Ne paslaptis, jei darbuotojui, kuriam yra virš 55 metų, praradus darbą praktiškai nėra šansų susirasti kitą lygiavertį darbą“, – šnekėjo ji.

I.Ruginienės nuomone, tokią problemą spręsti darbuotojais iš užsienio – pigus ir lengvas kelias.

„Jo labai trokšta mūsų darbdaviai, jie renkasi lengvesnį kelią – pigios darbo jėgos įsivežimą. Bet tai nepagerins nei demografinės padėties, nei sustabdys senėjimo, nespręs ilgalaikių problemų. O ilgalaikės problemos yra tos, kad mūsų darbo vietos yra nepatrauklios darbuotojams, kurie jau yra Europos Sąjungos šalyje ir galėtų atvažiuoti pas mus dirbti – atlyginimai per maži.

Net ir trečiųjų šalių piliečiai retai užsilaiko Lietuvoje, nes atsikandę darbo sąlygų keliauja toliau, kur yra geriau. Mes sukamės tame pačiame rate – mums nerūpi nei senyvo amžiaus žmonės, nei jaunimas ir jo sveikata, nei darbo sąlygos ir atlyginimas“, – rėžė I.Ruginienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.