Sutinka, kad pensijos kaupimas galėjo nepatenkinti lūkesčių: analizuos galimybę atsisakyti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtina, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu. Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.

Matomas pensinių fondų svyravimas sukelia streso bei nežinomybės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Matomas pensinių fondų svyravimas sukelia streso bei nežinomybės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 25, 2023, 9:03 AM

Estijoje gyventojams leista išstoti iš antrosios pensijų pakopos ir pasiimti visus žmogaus sukauptus pinigus. M.Lingė pabrėžė, kad šios kadencijos Lietuvos Seimas jau ne vieną sykį bandė kelti ribą, nuo kada galima atsiimti vienkartinę išmoką, sukakus senatvės pensijai.

„Yra atvejų, kada žmogui prireikia pinigų, tai yra numatyta, kad iki 5 tūkst. ribos, sukakus senatvės pensijai, buvo galima išsiimti vienkartinę išmoką. Bet praėjusiais metais padarėme vieną pakeitimą, kuris yra objektyvus – kad tas dydis augtų ne šiaip iš galvos. Kartu su Lietuvos banku buvo rasta formulė, kad tai būtų priklausoma nuo gyvenimo lygio indeksacijos kėlimo. Jeigu dabar infliacijos lygis aukštesnis, tai suma jau yra virš 5 tūkst.“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino M.Lingė.

Pasak jo, taip pat svarstoma keisti situaciją dėl tų žmonių, kurie kaupti pensiją atsisakė – dabar po trejų metų jie vėl automatiškai įrašomi į pensijos kaupimą.

„Jei žmogus, gavęs registruotą laišką, su juo per pusę metų nieko nepadarė, laikoma, kad jis sutinka. Bet galima suprasti, kad žmonėms gali nusibosti kas trejus metus išreikšti tą savo valią. Dėl to analizuojama galimybė dėl atsisakymo, bet pati forma buvo padaryta praėjusios kadencijos Vyriausybės reformos kontekste. Jau tada kilo klausimų ir Konstituciniame Teisme buvo ginčyta, ar tai yra konstituciška, ar nepažeidžia žmogaus laisvės“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas pridūrė, kad prie antrosios pakopos pensijų yra prisidėjusios bene visos didžiosios politinės partijos.

„Svarbu pasakyti, kad šioje sistemoje stabilumas, prognozuojamumas ir apgalvoti sprendimai yra tie, kuriais mes turėtume vadovautis. Tikrai tai yra pernelyg svarbus klausimas, kad mes galėtume lengvai keisti. Normalu, kad visos sistemos pakeitimui yra pagrindo peržiūrėti ir pamatyti, kas sėkmingai pasiteisino, o kas yra tobulintina. Dėl informavimo, pasirinkimo, dėl pakartotinio įtraukimo reikėtų peržiūrėti, ar tai teisinga. Svarbiausia šiandien nepadaryti rizikingo sprendimo“, – tikino L.Savickas.

Profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienienė antrosios pakopos pensijų kaupimą privačiose pensijų fonduose pavadino šimtmečio afera. M.Lingė su tuo nesutiko, esą jei tai būtų afera, tai tuo domėtųsi tam tikros tarnybos.

„Turbūt yra kalba apie visuomenės lūkesčius. Pačios sitemos tarifai yra keisti trylika kartų, tai supraskime, kokia tai žinia dalyvaujančiam – tai nepanašu į stabilumą. Suprantu, kad praėjusi Vyriausybė tikrai buvo padariusi gerų sprendimų, pradedant nuo „Sodros“ pinigų, kurie buvo pervedami kaip skatinančioji priemonė. Tai yra kryptis, turinti tikslą – galvoti apie ateitį senstančioje visuomenėje. Matyt, lūkesčiai nepasiteisino, nes tas uždirbamumas nėra toks, kaip buvo žadama“, – šnekėjo jis.

L.Savicko nuomone, valdžia išties turi ieškoti sutarimo, ilgalaikių sprendimų, kurie nesukurtų rizikų.

„Tikiu, kad jei ir praėjusią kadenciją radome tokių sprendimų, tai ir čia gali būti įsiklausymo“, – pabrėžė pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.