Dvi liberalios politinės jėgos susikirto dėl pensijų fondų: vieni siūlo leisti žmonėms pasitraukti, kiti – ne

Akivaizdu, kad net ir liberalizmas skiriasi – dvi Seime esančios liberalios politinės jėgos skirtingai žiūri į žmogaus laisvę ir teisę pasirinkti, ar nori jis kaupti pensijų fonduose, ar ne. Juose esantys gyventojai kol kas negali ištrūkti, pasiėmę savo sukauptų pinigų.

Dvi Seime esančios liberalios politinės jėgos skirtingai žiūri į žmogaus laisvę ir teisę pasirinkti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Dvi Seime esančios liberalios politinės jėgos skirtingai žiūri į žmogaus laisvę ir teisę pasirinkti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Dvi Seime esančios liberalios politinės jėgos skirtingai žiūri į žmogaus laisvę ir teisę pasirinkti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dvi Seime esančios liberalios politinės jėgos skirtingai žiūri į žmogaus laisvę ir teisę pasirinkti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jonas Varkalys.<br>T.Bauro nuotr.
Jonas Varkalys.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 30, 2023, 9:34 AM

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka stebisi, kas vyksta Seime – nors šioje valdančiojoje koalicijoje gausu liberalų, ne visi sutinka leisti žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų, jei juose jie būti nenori.

„Seime turime net dvi liberalų partijas ir kaip joms skamba tai, kad žmonės automatiškai įrašomi į pensijų kaupimą ir jei per pusmetį jie kaupti neatsisako, visam gyvenimui lieka kaupime? Ar tai suderinama su liberalumu? Niekaip.

Galbūt yra tarnaujama finansinėms grupėms, kurios iš to pelnosi. Juk pernai pensijų fonduose buvo smukimas, bet pensijų fondus valdančios įmonės vis tiek gaus pelnus, jų pajamas sudaro atskaitymai nuo valdomų pinigų sumų.

Kol kas atrodo, kad mums svarbiau ne piliečių laisvė, o tai, kad verslai gautų pelnus. Gal kada nors žmonėms pradėjus spausti politikus jie ims siūlyti bent mažesnius pakeitimus – galimybę „įmokų atostogas“ pasiimti ne vienąkart, o po kartą bent kas kelerius metus, arba leisti iš kaupimo pasitraukti tiems, kurių šeimoje vienas iš narių tapo neįgalus arba mirė. Galbūt pokyčius politikai galėtų vykdyti bent laipsniškai“, – svarstė profesorius.

V.Mitalas: „Normalu, kad krito fondų grąža“

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, jog esą pastaruoju metu „lenda po oda nei iš šio, nei iš to prasidėjusios diskusijos, kokia Lietuvos papildomo pensijos kaupimo sistema bloga.“

Anot jo, veikia nemažos paskatos tiek II, tiek III pakopos pensijų fondams.

„Visuomenė sensta ir adekvatus pay as you go („Sodros“) sistemos išlaikymas vis daugiau kainuos. Jau ir taip sodroj pinigų neužtenka – dalis pensijos iš valstybės biudžeto mokama.

Kad pakrito pensijų fondų grąža – normalu. Juk investuojant ilgajame laikotarpyje net ir per pakritimus perkamos akcijos ir obligacijos vėliau užauga. Lankstesnis anuitetų išsiėmimas būtų gal ir logiškas, bet tai turėtų būti padaryta sutariant, kad kitų komponentų neliesim“, – savo feisbuko paskyroje komentavo politikas.

Anot jo, per mažiau nei 20 metų, nuo 2004, kaupimo sistemą sugebėjome pertvarkyti 5 kartus ir 9 kartus pakeist kaupimo tarifą.

„Visiems reformatoriams mėgėjams reikia bent truputį proto galvoj vietoj košės prieš pradedant grasint dar viena reforma“, – rėžė V.Mitalas.

Tačiau visai kitaip į pensijų fondus žiūri kita liberali politinė jėga Seime – Liberalų sąjūdis.

„Būtų svarstytina, kokios sąlygomis tą būtų galima padaryt“, – taip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys reaguoja į siūlymus leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo pensijų fonduose.

Parlamentaro nuomone, žmogus turėtų turėti galimybę iš jų pasitraukti, jei šiam atrodo, kad tai – netinkamas būdas kaupti pensijai.

„Kai kas įvertins infliaciją, kitam reikia pinigų dėl asmeninių priežasčių – gal kam prireikė lėšų gydymui. Kalbu apie pasitraukimą iš pensijų fondų su lėšų atsiėmimu.

O jei ir būtų taikomas mokestis už netesybas, jis turėtų būti simbolinis. Žmogus savo pinigais turėtų galėti disponuoti pats – niekas neturėtų galimybės apriboti mano galimybės priimti sprendimus, kaip įsivaizduoju. Suprantu ir Vyriausybę, kam tie pinigai naudojami, tačiau nesiūlyčiau apriboti žmogaus teisių“, – portalui lrytas.lt sakė J.Varkalys.

Kaupiančių – beveik pusantro milijono

Kaip lrytas.lt informavo „Sodra“, antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.

Šiuo metu 99 tūkst. žmonių yra terminuotai sustabdę įmokų pervedimą į pensijų fondus.

Per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį įmokas galima stabdyti 12 mėnesių terminui. Ne visi kaupimo dalyviai išnaudoja visą šį laiką iškart – kai kurie ima mėnesį, du, arba pusmetį „įmokų atostogų“.

„Nuo 2019 m. „Sodra“ gavo 7 677 gyventojų prašymus dėl pasitraukimo iš II pakopos pensijų kaupimo. 1400 prašymų patenkinta. Kiekvienas prašymas ar skundas nagrinėjamas individualiai.

Nėra baigtinio sąrašo priežasčių, kurias nurodžius, prašymas bus patenkintas. Dažniausiai atsižvelgiama į tai, ar žmogus tikrai neturėjo galimybės susipažinti su informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasinaudoti savo teise atsisakyti kaupimo“, – lrytas.lt teigė „Sodros“ atstovai.

Gyventojų prašymus nagrinėja „Sodros“ Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyrius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.