„Visų pirma, galiu pasakyti, kad praeitoje kadencijoje nepritariau tiems pakeitimams, balsavau prieš, o dėl vieno iš lydinčiųjų aktų susilaikiau. Man atrodo, tas prievartos mechanizmas yra sunkiai suderinamas su asmens apsisprendimu“, – Eltai teigė A. Armonaitė.
Tačiau Laisvės partijos pirmininkė aiškina suprantanti, kad tik „Sodra“ dalyvaudama pensijų kaupime negalėtų „patempti“ ir reikia skatinti žmones kaupti privačiai. Bet, A. Armonaitė pažymi, kad korekcijos sistemoje būtinos.
„Suprantame, kad vien „Sodra“ negali tempti ir turime skatinti žmones kaupti privačiai. Dabar labai laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų, kaip koreguoti tai (pensijų kaupimo modelį – ELTA), matyt, užbėgti įvykiams už akių nenorime. Bet korekcijos būtinos“, – sakė ministrė.
Politikė kaip variantus, kas galėtų būti keičiama pensijų fondų sistemoje, išskyrė galimybę atsisakyti numatyto kaupimo bei leidimą sulaukus pensinio amžiaus išsiimti sukauptą sumą.
„Viena vertus, tai galimybė atsisakyti tokio kaupimo. Antra, asmeninę nuomonę pasakysiu, kai sulauki pensinio amžiaus, turėtum galimybę išsiimti savo sukauptą sumą. Gal kažkokią nori padaryti investiciją (žmogus išsiėmęs sukauptus pinigus – ELTA). Matyčiau tokius du dalykus, bet labai laukiame korekcijų ir nenorime užbėgti įvykiams už akių“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė taip pat pridūrė nesibaiminanti to, kad žmonėms, leidus išsiimti sukauptus pinigus, jie pradės juos švaistyti.
„Manau, kad žmonės yra atsakingi už savo gyvenimo sprendimus ir juos priiminėja atsakingai“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.
Jis sako, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.
Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dėl pokyčių pensijų kaupimo fonduose sistemoje artimiausiu metu nusimato diskusija ir ji bus svarbi. Pasak jos, Liberalų sąjūdis siūlo galimybę žmonės pasitraukti iš pensijų fondų arba panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms.
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad valstybėje iki šiol nėra rastas optimalus pensijų sistemos modelis. Pasak jo, dabartinėje sistemoje būtų galima diskutuoti apie galimą laikiną įmokų suspendavimą, kuriuo gyventojai galėtų pasinaudoti dažniau, negu vieną kartą metams per visą gyvenimą.
