Infliacija niekur nedings
Praėjusiais metais infliacija Lietuvoje buvo tokia, kokios nebuvo ketvirtį amžiaus. Naujausi duomenys rodo, kad išankstinė metinė infliacija sumažėjo, o ekonomistai nesutinka, ar ji ir toliau mažės.
„Mėnesio infliacija šiek tiek paspartėjo ir tai, sakyčiau, šioks toks negatyvus aspektas. Iš vienos pusės, sausį mes matėme spartesnį mėnesio kainų augimą, tai yra natūralu, nes išaugo įvairūs akcizai, maistas turi didelį svorį infliacijos krepšeliui. Tačiau mane šiek tiek neramina tarptautiniai įvykiai – nuo sausio mėn. pradžios naftos kaina rinkose išaugo apie 11 proc., tikriausiai ji ir tolia didės.
Kovo mėn. JAV centrinis bankas nustos kelti palūkanas, kas irgi bus teigiamas signalas žaliavų rinkose, nes tai rodo, kad blogiausi laikai JAV ekonomikoje praeityje. Kitas aspektas – Kinijos ekonomika tikriausiai gana stipriai sugrįš į ekonomikos augimą. Mane tai neramina infliacijos kontekste – gali būti, kad prognozės, jog mes matysime kainų kritimą, nepasitvirtins, kadangi žaliavų kainos gali netgi kilti“, – aiškino A.Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad metinė infliacija tikrai lėtės, kadangi šių metų kainos bus lyginamos su praėjusių metų, kada infliacija buvo labai aukšta.
„Bet aš labai abejoju, kad mes matysime kažkokį didelį infliacijos sulėtėjimą. Manau, kad tai – šių metų antrojo pusmečio tema“, – svarstė ekonomistas.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad vasario mėnesį pastebėsime net ir defliaciją. A.Izgorodinas su tokia nuomone nesutiko – anaiptol, anot jo, infliacija bus stabili.
„Galbūt nematysime labai didelio prieaugio, bet matysime stabilią aukštą infliaciją. Mes matome visiškai priešingą situaciją, nei tikėjosi ekonomistai. Manau, kad tai anksčiau ar vėliau paveiks ir žaliavų kainas“, – pridūrė A.Izgorodinas.
Pasak jo, didžiausią įtaką infliacijos šuoliui padarė du didžiausi aspektai.
„Vienas aspektas – išorinis. Tai yra energetikos kaina. Tarkime, euro zonoje apie 50 proc. visos metinės infliacijos generuoja energetika. Jeigu mes pridėsime dar ir maisto kainų augimą, kuriam irgi didelį poveikį daro energetika, tai bus ir daugiau nei 50 proc. Kitas dalykas – atlyginimai. Atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai iki COVID-19, per COVID-19 ir dabar, nes mes turime labai stiprią darbo rinką. Tai veikia ir infliaciją, ypač paslaugų srityje“, – sakė vyras.
Anot ekonomisto, pirmąjį pusmetį Lietuvoje atlyginimai tikrai didės, bet antrąjį pusmetį situacija pasikeis.
„Vasaros gale ar rudens pradžioje turėsime Amerikos krizę, tai paveiks Europos Sąjungos ekonomiką, Lietuvos ekonomiką. Manau, kad pirmą mėnesį atlyginimai Lietuvoje tikrai didės, nes kils minimali mėnesinė alga ir šiaip situacija yra gan gera, bet antrą pusmetį mes matysime atlyginimų stagnaciją ar net kritimą kai kuriuose sektoriuose. Tie sektoriai – pramonė ir transportas, nes tai yra tie sektoriai, kurie labai susiję su eksporto rinkomis“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Lyg amerikietiški kalneliai
Pastarosiomis savaitėmis buvo ir daug prognozių dėl šalies BVP – teigta, kad ekonomika kažkiek trauksis.
„Mano prognozės, kad šiais metais bus amerikietiški kalneliai. Pirmas pusmetis bus neįtikėtinai geras ir Lietuvos bei Europos ekonomikai pateiks labai gerą siurprizą. Europoje nukrito dujų kaina, ji dabar yra šešis kartus mažesnė nei praėjusių metų rugpjūtį, be to, atsigauna Kinijos, Vokietijos ir Lietuvos ekonomika. Pirmas pusmetis bus tikrai labai geras, sakyčiau, stebėtinai geras.
Bet antras pusmetis bus stebėtinai blogas – matysime JAV ekonomikos kritimą, galimai matysime stresą Europos energetikos rinkoje, matysime Lietuvos eksportuojančių sektorių pakritimą. Antras pusmetis gali būti labai įtemptas“, – sakė A.Izgorodinas.
Pasak jo, ekonomiškai bus sunkiausia smulkioms bei vidutinėms įmonėms.
„Lietuvos banko statistikoje matome, kad Lietuvos įmonių skolinimosi kainos šiuo metu sparčiai kyla. Lietuvos bankas nuo 2015-ųjų pradžios skelbia naujų verslo paskolų duomenis, tai šiuo metu Lietuvos verslas skolinasi brangiausiai nuo šitos statistikos pradžios. Manau, kad smulkios bei vidutinės įmonės, kurios nebegali pigiai pasiskolinti, turės iššūkių, nepriklausomai nuo to, ar tas sektorius dirba su vidaus rinka, ar su eksportu“, – pabrėžė ekonomistas.
Karas Ukrainoje padarė didžiausią įtaką produktų brangimui. A.Izgorodino nuomone, šiemet maisto kainos nemažai priklausys nuo to, kaip toliau klostysis geopolitika.
„Analitikai, rinkos ekspertai sutinka, kad vasario ar kovo mėnesį mes matysime karo eskalaciją. Manau, kad nuo to aspekto, ar eskalacija bus, ar ne, priklausys ir maisto bei dujų kainos Europoje. Šiuo metu Europoje vyrauja šilti orai ir dujų kaina yra mažesnė, bet fundamentaliai Europoje mažai kas pasikeitė.
Pasikeitė tik du aspektai – atėjo šilti orai ir nukrito dujų paklausa Europos Sąjungos pramonėje. Bet iš esmės geopolitikos rizika Europos energetikai ir maisto kainoms liko“, – tikino vyras.
Brangs ir elektra, ir dujos
Ekonomistas aptarė ir dujų bei elektros kainų situaciją.
„Mano atsargiu vertinimu, tiek dujų, tiek elektros kainos Europoje pasiekė savo minimumą. Kaip ir minėjau, dujų paklausa ir šilti orai nuleido kainą žemyn, paskui nukrito ir elektros kaina. Bet dabar Europoje mes turime laipsnišką energetikai imlių segmentų gamybos užsukimą.
Tai reiškia, kad dujų poreikis Europoje didės, tad didės ir dujų kaina. Nepamirškime ir karo eskalacijos konteksto – tai automatiški paveiks dujų kainą. Nepamirškime ir gerėjančių euro zonos makrorodiklių. Kol kas visi indikatoriai rodo, kad dujų kaina Europoje didės – po truputį, labai nestipriai, nes šilti orai dujų kainą apribos“, – prognozavo A.Izgorodinas.
Tai reiškia, kad ir elektros kaina turės kilti.
„Vartotojams reikia išlaikyti budrumą ir stebėti tą situaciją, nes ji tikrai gali pasisukti šiek tiek blogesne linkme“, – pridūrė pašnekovas.
Vis dėlto Lietuvoje ekonomistai nesutinka, ar krizė ateis, ar ne, ar jis bus didelė, ar ne. Todėl A.Izgorodinas patarė gyventojams savo pinigus pataupyti.
„Yra labai didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų. Manau, kad gyventojai turi turėti bent šešių mėnesių santaupas, kad jie netekus darbo galėtų išlaikyti daugiau ar mažiau stabilų vartojimo ir pragyvenimo lygį“, – patarė jis.
A.Izgorodinas pridūrė, kad mano, jog krizė Lietuvoje išties bus – to tikėtis turėtume vasarą.
„Manau, kad krizė prasidės nuo eksportuojančių sektorių, bet kadangi jie Lietuvoje sukuria daugiausia darbo vietų, tai anksčiau ar vėliau, t. y. rudenį, krizė persikels į vidaus rinką.
Aš tikrai nematau labai didelio kritimo, nes Lietuvoje nėra makrodisbalanso, kokį mes matėme 2008–2009 m., bet manau, kad šių metų antrąjį pusmetį 2–3 proc. kritimas yra labai tikėtinas“, – šnekėjo ekonomistas.
Stagnacija NT rinkoje
Labai daug diskusijų pastaruoju metu girdima ir apie nekilnojamąjį turtą (NT). Manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas kels ir toliau.
„Manau, kad NT rinkai šie ir kiti metai bus nurašyti dėl palūkanų. Šiuo metu ECB bazinės palūkanos siekia 2 proc., o rinka prognozuoja, kad jos iki šių metų pabaigos padidės iki 3 proc. Tai reiškia, kad tiek vartojimo, tiek verslo, tiek NT paskolų palūkanų augimas dar nepasibaigė. Labai realu, kad NT paskolų normos nuo dabartinių 4 proc. iki metų pabaigos pakils iki 5 proc. Todėl mes matysime ir NT sandorių kritimą, ir bendrą stagnaciją NT rinkoje“, – prognozavo pašnekovas.
Palūkanų kėlimas turi įtakos ir būstų kainų svyravimui.
„Kainos jau pradėjo mažėti ir manau, kad šis procesas tik prasideda. Manau, kad tiek šiais, tiek kitais metais NT kainos mažės, nes rinka koronaviruso metu buvo vystytojų pusėje, o dabar – jau pirkėjų pusėje. Tie vystytojai, kurie norės kuo greičiau atsikratyti savo objektų, bus linkę mažinti kainas.
Vienintelis segmentas, kuriame kainos nemažės, yra naujos statybos būstai, kurie buvo statomi praėjusiais metais, kai buvo kosminė infliacija. Ten vystytojai negalės siūlyti nuolaidų“, – teigė A.Izgorodinas.
Lietuvoje buvo gan populiaru pirkti būstus investicijai, juos paskui išnuomoti. Pakeltos palūkanos truputėlį pristabdė tokį pirkimą ir verslo modelį.
„Mes turime rekordiškai agresyvų ECB, kuris labai stipriai kelia palūkanas. Manau, kad visi pirkėjai tikrai pristabdys savo lūkesčius ir, ko gero, atsargiau pasižiūrės į galimybes tas paskolas grąžinti.
Palūkanos labai mažina gyventojų galimybes imti paskolas, nes už jas reikės mokėti vis daugiau ir daugiau. O tos palūkanos dar tikrai nėra pabaiga – manau, kad vidutinės būsto paskolų palūkanos iki šių metų pabaigos pasieks jau 5 proc.“, – sakė pašnekovas.
Vadinasi, įsigyti nuosavą būstą tampa prabangos preke Lietuvoje.
„Aišku, yra ir gerų naujienų. Tie žmonės, kurie turi laisvų pinigų, šiais metais galės gerokai pigiau apsipirkti NT rinkoje ir gauti gerų pasiūlymų. Bet tie žmonės, kurie nori pirkti NT iš paskolų, turės atidžiau vertinti galimybes paskolas grąžinti“, – aiškino ekonomistas.
