Pranešimų nepastebėjo
Vilnietis Pranciškus 2019 metais buvo pateikęs prašymą nedalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime.
„Aš turiu tam tikrų žinių bagažą, kurio man užtenka savo finansus valdyti pačiam. Žmonės turi turėti teisę išeiti iš privalomo kaupimo. Mes susimokame mokesčius, turime savo finansus ir turime juos galėti valdyti patys“, – įsitikinęs jis.
Vis dėlto Pranciškus nežinojo, kad po trejų metų tą nenorą reikės darsyk patvirtinti.
„Prašymas nedalyvauti kaupime buvo neterminuotas. Apie tai, kad man po kažkurio laiko reikės vėl teikti tokį patį prašymą, manęs niekas nebuvo informavęs. Aš galvojau, kad esu šį klausimą išsprendęs“, – portalui lrytas.lt pasakojo jis.
2022-aisiais laiškų iš „Sodros“ apie planuojamą pakartotinį įtraukimą vyras taip pat nepastebėjo.
„Turiu įmonę ir man kiekvieną mėnesį el. paštu plaukia daug automatinių laiškų iš „Sodros“. Buvau įpratęs neskirti jiems daug dėmesio. Pasirodo, keli laiškai iš jų buvo apie pakartotinį įtraukimą. 2022 metais buvau automatiškai įtrauktas į antros pakopos pensijų kaupimą ir priskirtas UAB „Swedbank investicijų valdymas“ fondui“, – prisiminė Pranciškus.
Tad apie įtraukimą jis sužinojo jau po įvykusio fakto. Be to, paaiškėjo, kad sutarties nutraukti beveik neįmanoma.
„Pradėjau aiškintis, kas vyksta“, – prisiminė vilnietis.
Pasigedo sutarties
Pirmiausia jis pastebėjo, kad „Swedbank“ savo pranešime nurodė, jog pensijos kaupimas pradėtas sutarties pagrindu, nurodyta sutarties pasirašymo data ir numeris. Bet jokios sutarties pats Pranciškus negavo.
„Pateikė taip, lyg kažkokia sutartis egzistuotų. Iš to prasideda įdomūs reikalai – paklausus, bankas sako, kad sutarties neturi, reikia kreiptis į „Sodrą“. „Sodra“ sako, kad jie sutarties neturi, reikia kreiptis į banką. Sutarties numeris yra, bet sutarties – ne. Tad kokiu pagrindu konkreti šalis laiko kitos šalies pinigus?“ – nesuprato pašnekovas.
Anot jo, savanoriškai pensiją kaupiantys žmonės sutartis turi, tad žino ir savo teises. Neturint sutarties, kyla klausimų, kokiu teisiniu pagrindu būtent konkretus fondas laiko žmogaus lėšas, kas apibrėžia šalių santykį tarpusavyje.
„Šiuo atveju, kai esi įtraukiamas automatiškai, visiškai neaišku, kodėl būtent „Swedbank“ laiko mano pinigus, kokias aš turiu teises ir kokias jie turi teises. Mano neprofesionalia nuomone, yra labai didelė spraga pačiame įstatyme. Galiausiai žmogus, kuris buvo automatiškai įtrauktas, turi mažiau teisių ar jos neaiškiai apibrėžtos, negu žmogus, kuris savo noru sudarė sutartį. Yra ydų. Vien nurodyti sutarties egzistavimą yra milžiniškas žmonių klaidinimas“, – svarstė Pranciškus.
Vienintelis pasitraukimo planas
Vyras pasakojo ėmęs labai atidžiai skaityti susijusius įstatymus ir nutarimus, Civilinį kodeksą, visas teismų bylas, liečiančias pensijų kaupimo klausimą, ir, svarbiausia, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.
Dėmesį patraukė vienas jo punktas, kuriame teigiama, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Ar pateiktos priežastys svarbios, sprendžia įgaliotas tarnautojas.
„Mechanizmo nutraukti kaupimą įstatyme nėra, bet dalyviams paliekama galimybė argumentuoti, kodėl laiku nepateikėme prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Tačiau jokių kriterijų, pagal kuriuos darbuotojas vertintų argumentų svarumą, neradau. Neturime jokių apibrėžtų kriterijų, kas yra svari priežastis.
Tai paliekama spręsti „Sodros“ darbuotojui pagal jo šališką pasaulio matymą, kas yra vertas nutraukti, o kas nevertas. Ar peršalimas visu tuo laikotarpiu yra svari priežastis nutraukti, ar ne? Jei sirgai du trečdalius laiko – svaru ar ne? Tai per daug neapibrėžta ir žmonės tiesiog gauna neigiamus atsakymus“, – aiškino Pranciškus.
Vis dėlto jis nusprendė pabandyti ir pateikti prašymą, kuriame išvardijo visas priežastis, kodėl per nurodytą laikotarpį neišreiškė nenoro dalyvauti kaupime, pateikdamas ir nuorodas į įstatymus bei teisimų bylas.
„Tai yra vienintelė galimybė žmogui pabėgti – jis negali ginčyti fakto, kad yra kaupime, bet gali tik ginčyti automatinio įtraukimo faktą. Mano buvo tokia logika – argumentuoti visas įmanomas spragas, kurias aš matau. Siekiau pateikti kuo daugiau priežasčių, kad darbuotojui tektų detaliai analizuoti visus pateiktus argumentus arba tiesiog nutraukti mano dalyvavimą kaupime. Tai suveikė“, – pasakojo Pranciškus.
Prašyme jis nurodė noro dalyvauti sistemoje neišreiškęs, negavęs pakankamai informacijos, jog nenorą dalyvauti turės išreikšti iš naujo, pridūrė negavęs jokio registruoto laiško ir sutarties.
Prašymas nustoti kaupti Pranciškui buvo patvirtintas.
Jo sėkmės istorija sudomino ne vieną, į panašias situacijas pakliuvę tautiečiai kreipėsi pagalbos, deja, daugumai jų išvengti kaupimo nepavyko – jų prašymuose įvardytos priežastys įvertintos kaip nesvarios.
Pastebi teisiškų ydų
Pranciškaus pasakojimą įvertino ir advokatas Dominykas Vanhara. Pirmiausia jis pabrėžė, kad nepalaiko pusiau prievartinio kaupimo pensijų fonduose.
„Manau, kad pensiją kaupti reikėtų, bet tą reikėtų daryti savo noru. Ypač kai dabar priimtas toks reglamentavimas, kad net vieną kartą atsisakęs žmogus po to kas trejus metus privalo vis atsisakinėti. Tai yra absurdas – žmogus jau išreiškė savo valią, kad jam netinka. Nepaisant jos, jis yra vis tiek įtraukiamas į tą privalomą antrosios pakopos pensijų kaupimą. Tokiu būdu, mano nuomone, susidaro pakankamai absurdiška situacija“, – komentavo D.Vanhara.
Advokatas patvirtino, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme yra punktas, pagal kurį esant svarioms priežastims gyventojai gali argumentuoti, kodėl laiku nepateikė prašymo atsisakyti. Tikslios priežastys esą ten neįvardintos dėl galimos jų gausos.
„Aš suprantu tą situaciją, bet tų priežasčių gali būti begalė. Jų visų nesurašysi į įstatymą. Greičiausiai yra tarnautojo diskrecija spręsti, ar tos priežastys svarbios, ar ne. Jei žmogui pasirodo, kad tarnautojas įvertino netinkamai, jei jis mano, kad priežastys svarbios, o tarnautojas mano, kad nesvarbios, tai jis turi teisę skųsti teismui ir tuomet jau teismas spręs tą klausimą“, – kalbėjo D.Vanhara.
D.Vanharos nuomone, apskritai Lietuvos pensijų kaupimo tvarka – teisiškai ydinga.
„Tokios situacijos negalėtų būti. Juk čia žmonių pinigai, o išeina taip, kad jie prievarta verčiami tuos pinigus atiduoti pensijų fondų bendrovėms valdyti, nors patys galbūt tuos pinigus norėtų investuoti savanoriškai. Tokių dalykų būti neturėtų ir tos situacijos turi tam tikrų teisinių spragų ir ydų“, – patvirtino advokatas.
Jis pridūrė, kad gali būti, jog gyventojo neveiksnumo prilyginamas sutikimui galimai prieštarauja Europos Sąjungos įstatymams, konkrečiau – Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Tiesa, čia jau reikėtų platesnės analizės.
Kur dingo sutartis?
Įdomi teisininkui pasirodė ir ta situacija, kad Pranciškus negavo jokios sutarties.
„Tą sutartį turėtų turėti bankas“, – patvirtino advokatas.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sutiko pakomentuoti, kur prapuolė sutartis. Anot jo, automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą vyksta remiantis Pensijų kaupimo įstatymu.
„Numerių suteikimą ir dalyvių paskirstymą atsitiktiniu būdu bendrovėms, kurį vykdo „Sodra“, detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai. Visos pensijų kaupimo bendrovės savo registracijai naujų pensijų kaupimo dalyvių duomenis gauna iš „Sodros“ su numeriais, kurie prasideda SO.
Sutarties numeris naudojamas administravimui, jis taip pat reikalingas „Sodros“ valdomam pensijų sutarčių registrui, bet pensijų kaupimo sutartys nėra pasirašomos“, – aiškino S.Abraškevičius.
Jis pridūrė, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymą, į pensijų kaupimą įtraukiamus dalyvius „Sodra“ atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Tad kliento priskyrimas vienai ar kitai bendrovei yra atsitiktinis. Ir nelygybės tarp įtrauktųjų ir savanoriškai kaupiančiųjų esą nėra.
„Kaip to reikalauja teisės aktai, visi dalyviai pensijų fonde kaupia tomis pačiomis sąlygomis. Jiems galioja tos pačios visiems antrosios pakopos pensijų fondams standartinės pensijų fondo taisyklės, kurias yra patvirtinęs Lietuvos bankas, tad jokių išskirtinumų sutarties pasirašymas nesuteikia.
Beje, įtraukiami asmenys gali sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, tokiu atveju jie išvengia priskyrimo bet kuriai bendrovei atsitiktine tvarka“, – aiškino S.Abraškevičius.
