Į tai feisbuke sureagavo Šiaulių meras Artūras Visockas: „Valstybė <...> sako žmonėms: nutraukite sutartis ir mums (Valstybei) reikės mažiau mokėti verslui kompensacijų už elektros energiją.
Tai yra fantastika kubu!
Ir paprastas klausimas. Kodėl pati Valstybė nesidera su tuo Verslu? Kodėl pati nenustato kitokio teisinio reguliavimo?
Negi tai reiškia, jog žmonės, kurie nelabai ką suprasdami, sudarė/nesudarė tas sutartis ir yra (liks) kalti, kad Valstybė moka kompensacijas?“
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys, kalbėdamas portalui lrytas.lt, paminėjo, kad energetikos rinkos reguliuotas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atliks stebėseną, ar planus aukštomis kainomis pasiūlęs tiekėjas neturėjo viršpelnių.
O kol kas, pašnekovo manymu, gyventojai galėtų peržiūrėti pasirašytas sutartis ir pasvarstyti, ar neverta jų pakeisti taip sutaupant valstybės biudžeto lėšas: nors tarifą nuo 40 centų susimažinę iki 30 savo efektyvaus tarifo nepakeisite – jis vis tiek liks 28 centai – valstybei padėsite.
„Sutartis reikia peržiūrėti – tam ir yra rinkos liberalizavimas. Jei yra žemesnių kainų, jas reikėtų rinktis“, – sakė V.Poderys.
Tik, pabrėžia jis, pirmiausia reikia įsivertinti, ką gausite mainais, kiek išleisite vadinamiesiems išėjimo mokesčiams. Čia vieno recepto nėra, mat kai kurie elektros tiekėjai apskritai jokių mokesčių netaiko, o kiti juos skaičiuoja dešimtimis eurų.
„Žinoma, jei žmogus, susimokėjęs išėjimo mokestį, lieka prie to paties 28 centų tarifo, tokia situacija jį gali atbaidyti nuo sutarties keitimo. Čia turbūt reikėtų apeliuoti į nepriklausomus tiekėjus, kad jie peržiūrėtų išėjimo mokesčio politiką“, – siūlė Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Skaičiuokite, kiek sutaupysite
V.Poderys atkreipia ketinančių peržiūrėti sutartis dėmesį: kai kuriuose planuose kaina aiškiai fiksuota, bet yra tokių, kurie vadinami fiksuotos kainos, tačiau turi išlygą, sakančią, kad nepriklausomas tiekėjas gali vienpusiškai kainą peržiūrėti.
„Galima rinktis prie rinkos pririštus planus. Jei jų kaina – žemiau 28 centų, atrodo gundančiai, tačiau reikia turėti omenyje, kad rinkos kaina gali judėti tiek į viršų, tiek į apačią. Dabar matome, kad sausį rinkos kaina, palyginti su gruodžiu, nukrito 2,5 karto. Bet žiūrint į priekį negali žinoti, kaip ji keisis“, – komentavo pašnekovas.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai per mėnesį namų ūkis suvartoja 150 kilovatvalandžių. Jei vietoje 28 centų pasirinksite 26 centų tarifą, per mėnesį sutaupysite 3 eurus. Jei šoksite į prie rinkos pririštą planą, išlošite apie 6 centus arba 9 eurus per mėnesį.
V.Poderys atkreipė dėmesį ir į tai, kad rinkiniai planai taip pat yra ne vienos rūšies. Vieni skaičiuoja vidutinę rinkos kainą, kiti, tikrieji rinkos planai – kiekvienos valandos atskirai. Tik šiuos siūlo ne kiekvienas tiekėjas, taip pat tam reikia turėti išmanųjį skaitiklį. Tokie planai iš vakaro leidžia žinoti, kiek kitos dienos konkrečią valandą kainuos elektra. Jei vieną valandą – 5 centai, kitą – 50 centų, atitinkamai galima pasikoreguoti vartojimą, tarkime, pasirinkti laiką, kada įjungti skalbimo mašiną.
Neturi konkuruoti kaip išprotėję
Tuo metu Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus šitaip reaguoja į raginimus vartotojams persirašyti elektros tiekimo sutartis: „Gyvename geopolitiškai įtemptais laikais, nepasidarykime ekonomikoje mini problemų, nepasiduokime kraštutinumams.
Vartotojas moka 35 centus, o jam pasiūlo 25 centus, šis ir persirašo sutartį. O kas, jei po to bus 15 centų? Mus verčia žaisti negražų žaidimą – kažkas nori, kad aš pats pradėčiau spėlioti, kokia bus elektros kaina.
Grynai iš vartotojo požiūrio sakytum: jei siūlo pigiau – eik. Bet jei toks elgesys pasidarys masiškas, jis rinkos raidai bus blogas“.
Pašnekovas aiškina: elektros kainos – labai neapibrėžtos. Todėl kai nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo sudaryti sutartį, pagal kurią kilovatvalandė kainuos tam tikrą sumą, jie ir patys nežino, kiek mokės už elektrą atėjus laikui.
„O ką daryti tada, kai turi milijoną sutarčių, bet elektra vietoje planuotų 30 centų kainuoja 40 centų? „Perlas“ suprato, kad jie suklydo, todėl pasitraukė. Kiti nesitraukia dėl labai paprastos priežasties: jie nusprendžia patys mokėti 40 centų už elektrą, klientams elektrą parduodami kaip numatyta sutartyse po 30 centų, tačiau ketina sutartims pasibaigus nustatyti jau ne 30, o 60 centų kainą, kad kompensuotų praradimus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Barkus.
Nepriklausomiems elektros tiekėjams siūlyti mažesnes kainas teko siekiant pasiimti didelę rinkos dalį – kitaip to nepavyktų padaryti.
„Tikriausiai protingiausia būtų riboti galimybę vartotojams pasitraukti labai greitai. Šią rinką pati valstybė turėtų labiau kontroliuoti ir prižiūrėti. Kad ir atsiradęs siūlymas sudaryti sutartį 36 mėn. Juk tai absurdas – kas gali nuspėti, kiek kainuos elektra?
Siūlydamos žemesnes, vartotojui priimtinesnes kainas įmonės lenktyniauja viena su kita. Tačiau ko reikės laukti, jei jų planai nebus realizuoti?
Jokiu būdu negalima siūlyti iš vieno tiekėjo klientus permesti kitam – nežaiskime tokio žaidimo. Jie neturi kaip išprotėję konkuruoti vienas su kitu. Nepriklausomi elektros tiekėjai turi gauti savo naudą – kitaip rinka nefunkcionuos“, – kalbėjo A.Bartkus.
Akmuo į politikų daržą
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas padėtį, kai elektros kainos kritusios, o bet gyventojai turi ilgalaikes sutartis su fiksuotomis aukštesnėmis kainomis, pavadino „nemalonia“. „Tai jau akmenėlis į politikų daržą“, – teigė parlamentaras.
Į tai atkreipė dėmesį ir laidoje kalbėjęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Jei kainos biržoje krenta ir laikosi žemos, o gyventojai fiksavo kainas aukštame lygyje, taip išeina, kad valstybės biudžeto pinigai, skirti kompensacijoms, keliauja įmonėms, kurios ir taip pigią elektros energiją parduoda labai brangiai.
Turime problemėlę ir tai kažkaip reikėtų spręsti. Bet galima pasidžiaugti, kad valstybei dėl kompensacijų nereikės daug skolintis“.
