Kalbinti vilniečiai teigia, kad maisto kainų šuolį jaučia. „Pastebėjau, kad pabrango ir pieno, ir mėgstamiausios kasdienės prekės. Aišku, taip nėra, kad visai neperki. Perki. Reikia ir perki“, – komentavo viena šnekinta moteris. Dar kita minėjo, kad anksčiau pirkdavo, kiek galėjo, o dabar – kiek reikia.
„Na, atsirenki ką pirkt, ką nepirkt, ką nupirkt kitą kartą. Pasižiūri, kur kokia akcija“, – dėstė dar vienas pašnekovas.
„Bendrasis krepšelis, pigiausias krepšelis brango 32 proc., arba 18,5 euro per metus. Jeigu kalbėti apie mėnesinį pasikeitimą, tai jis buvo šiek tiek kuklesnis – 0,7 proc. arba 0,52 euro“, – skaičiavo „Pricer.lt“ portalo vadovas Arūnas Vizickas.
Skirtumas tarp pigiausio prekybos tinklo ir brangiausio pasidarė įspūdingas – 34 proc., arba beveik 22 eurai.
Tad, iš tikrųjų, atsirinkti, kur apsipirkti, tampa ypatingai svarbu.
Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, maisto produktai gruodį buvo trečdaliu brangesni nei prieš metus.
„Esmė yra kaštuose, ne antkainiuose. Jeigu didėja kaštai, tai privalai kelti produkcijos kainas, nes negali amortizuoti to antkainio, kuris jau atspindi, kad tau reikia kreditus grąžinti ir kitas sąnaudas, kurias užsidedi ant kaštų“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, 2022-ieji buvo pelningiausi žemės ūkio sektoriui. Žemės ūko supirkimo kainos išaugo 50 procentų, o išlaidos – mažiau kaip 30.
„Žemės ūkio sektoriuje tokios kainų raidos ir sąnaudų raidos tendencijos turėjo reikšti ganėtinai neblogą laikotarpį. Pramonės atveju sąnaudos pradėjo augti kiek anksčiau ir sparčiau nei kad kainos. Tai reiškia, kad iš sąnaudų pusės atėjęs spaudimas į kainas persidavė palaipsniui“, – komentavo Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Tačiau minima, kad tai dar ne pabaiga – infliacija iš inercijos gali išsilaikyti ir ateityje.
„Pricer.lt“ vadovo teigimu, maisto kainų pikas jau pasiektas ir dabar galima tikėtis kai kurių produktų pigimo. Tarp jų – duonos, aliejaus, kiaušinių, kavos.
Prekybininkai, siekdami pritraukti pirkėjų, pradeda nuolaidų karus. Prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“ paskelbė mažinantys pieno ir jo produktų kainas.
„Prasidėjo jis dėl dviejų priežasčių: ir patiems prekybininkams jau reikia apyvartos, vartojimas mažėja, ir kitas momentas, ir gamintojams, perdirbėjams reikia pridėtinių lėšų. O eksporto rinkos, pavyzdžiui, šiandien dienai yra užsidariusios arba sumažėjo eksporto kaina ir tą mastą, kurį turėjai iki šiol, turi arba palaikyti, arba prasideda labai sudėtinga kaštų peržiūrėjimo matematika“, – aiškino A.Vizickas.
Briuselis sako – 2023-iaisiais gyventojai galės atsikvėpti. Už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Paolas Gentilonis teigia, kad šiemet ekonomika augs sparčiau, nei tikėtasi, o infliacija bus mažesnė nei prognozuota praėjusių metų pabaigoje.
„Europos dujų lyginamoji kaina dėl paklausos suvaržymo, tiekimo šaltinių diversifikavimo ir švelnių oro sąlygų pasiekė mažesnį lygį nei iki karo.
Geresnis nei tikėtasi produkcijos augimas praėjusių metų pabaigoje ir gerėjančios ekonominės nuotaikos rodo, kad Europos Sąjungos ekonomikai, nors ir sunkiai, bet pavyks išvengti ekonominio nuosmukio, kuris buvo prognozuotas rudenį“, – sakė jis.
