Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Pasigedo objektyvių priežasčių
„Poreikis tokiam tyrimui atsirado tada, kai buvo pateikta statistika, kad finansų ir draudimo sektoriuje moterų darbo uždarbis yra net 38 proc. mažesnis nei vyrų. Nuo to ir gimė mūsų tyrimai.
Pirmiausia atlikome tyrimus būtent finansų ir draudimo sektoriuje, ištyrę juos, tęsėme pagal „Sodros“ duomenis, kuri yra pateikiami oficialiai: kur yra didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Iš viso atrinkta 30 įmonių, kuriose yra didžiausias darbo užmokesčio skirtumas“, – komentavo Š.Orlavičius.
Tačiau negalima išskirti vieno ar kito sektoriaus – tyrime buvo koncentruojamasi ne pagal veiklos sritis, o pagal tas įmones, kuriose yra didžiausias atlyginimų atotrūkis tarp moterų ir vyrų.
„Tiesioginės diskriminacijos niekur nenustatėme, nes faktas yra tai, kad tikrai egzistuoja tarp vyrų ir moterų gaunamų darbo užmokesčių ir net egzistuoja tai, kad tose pačiose pareigose gaunamas vyrų ir moterų darbo užmokestis skirtingas. Bet stebime, kad nepaisant lyties, tiek vyrai, tiek moterys, vienu ar kitu atveju gauna didesnį užmokestį.
Peršasi išvados, kad nepaisant lyties, atlikus tyrimą užmokestis yra objektyvus: jis priklauso ir nuo atsakomybės, kvalifikacijos, darbo stažo, nuo darbuotojo vertinimo ir t.t.“ – dėstė pašnekovas.
Pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) sektoriuje Lietuvoje daugiausia dirba dirba, tad galbūt jie ir uždirba daugiau. Tačiau jei žvelgtume į aptarnavimo sektorius, gali būti, kad ten yra didesnė moterų koncentracija, todėl ir susidaro atlyginimų atotrūkis.
„Tačiau jei vyras ar moteris mato, kad su kolega dirba tą patį darbą, bet žino, kad uždirba daugiau nei jis ar ji, tai žmonės visada gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, – pabrėžė Š.Orlavičius.
Vis tik į VDI dažnas dėl patiriamos diskriminacijos nesikreipia.
Inspekcijos kanclerio teigimu, tyrime specialistai pasigedo darbuotojų įvertinimo, jų kvalifikacijos kėlimo, ar paaukštinimo metu pateikiamų objektyvių kriterijų dėl darbdavio priimamo sprendimo. Nors to Darbo kodeksas nenumato, tokių kriterijų nebuvimas gali lemti diskriminacijos apraiškos, po tyrimo padaryta prielaida pasidalijo atstovas.
Diskriminacijos apraiškos slypi giliau
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė įsitikinusi – tokie tyrimai ir keliamos abejonės yra gerai – taip galima pasižiūrėti, kur yra problemos.
Apibrėžiant diskriminacijos sąvoką ir daugiau apie tai kalbant, yra keliamas ir organizacijų bei darbdavių sąmoningumas. Tad lėtai artėjame prie vyrų ir moterų lygybės.
„Tas pats, kai orkestre dominavo vyrai, iki kol jie nepradėjo daryti perklausų aklai – kai nematydavo komisija, kas groja už užuolaidų. Priemonė labai paprasta, bet tai sako, kad daugeliu atveju susiduriame su šališkumais, dažniausiai lyčių nelygybė reiškiasi per vertikalią segregaciją, pavyzdžiui, vadovaujančių moterų mažiau, kai vyrų daugiau. Natūralu, kad jie ir daugiau uždirba.
Horizontaliosios segregacijos atveju, profesijos pasirinkimu ar natūraliu pasiskirstymu skirtingose profesijose. Taip susiklostė, kad vadinamosiose moteriškose profesijos jos uždirba mažiau“, – aiškino atstovė.
VDI tyrimas irgi įrodo, kad turime brangesnes ir pigesnes profesijas.
M.Jurkutė atkreipė dėmesį į tai, kaip skaičiuojame atlyginimų atotrūkį: darbo užmokesčiai lyginami visų moterų ir visų vyrų, o tada skaičiai pagal sektorius dar kartą skirstosi į naują statistiką. Naujausiais duomenimis, bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis siekia 11 proc.
„Tas tyrimas ir įrodo, kad viskas yra giliau, tačiau reiktų tirti, kaip nutinka, kad moterys koncentruojasi vienur, o vyrai – kitur. Tai yra susiję su tuo, kaip organizuojame švietimo sistemą, kokius keliame lūkesčius žmonėms, taigi istoriškai taip susiklostė, kad dabar turime tokias pasekmes“, – radijo laidoje kalbėjo ji.
Kaip tikino atstovė, jei būtų noras situaciją keisti, tai būtų įmanoma misija. Tačiau reikia suvokti, kad yra greito poveikio priemonės ir lėtos, tačiau užtikrintos.
Tarime, pirmuoju atveju tai galėtų būti švietimo sistemos reforma, kur būtų pasižiūrėta, kodėl atsiranda konkretūs lūkesčiai lytims.
Taip pat galimas sprendimo būdas – organizacijose mokamų atlyginimų viešinimas. Taip darbuotojai per darbo pokalbius galėtų derintis dėl atlyginimo, moterys ir vyrai galėtų patys palyginti situaciją.
Kalbėdama apie darbo rinkos sektorius, M.Jurkutė išskyrė IT, matematikos, tiksliųjų mokslų kryptis, kuriose daugiausia vyrų ir darbo užmokesčio atotrūkis yra kone trigubai didesnis nei bendras vidurkis.
Tuo metu mokytojo profesija ar slauga yra tokios sritys, kuriose daugiausia moterų, o atlyginimas Lietuvoje – gan žemas.
Tačiau dėl galimos diskriminacijos darbe į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipiamasi retai: dažniau moterys konsultuojasi, o oficialių skundų tarnyba sulaukia vos kelių per visus metus.
