Netiki banko darbuotojų įspėjimais apie sukčius – praradusi tūkstančius eurų moteris ir toliau siunčia pinigus savo meilei

Gerai žinomą posakį „meilė – akla“ su kaupu patvirtina „Swedbank“ saugumo ekspertų narpliojama sukčiavimo istorija, kurioje viena moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį.

Moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį.<br>T.Bauro nuotr.
Moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį.<br>T.Bauro nuotr.
Moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 21, 2023, 10:56 AM

Iš pradžių moteris patikėjo internete sutikusi jos meilės vertą vyriškį, kuriam nuolat reikėjo finansinės paramos. Vėliau ji pinigais ėmė šelpti ir neva į bėdą užsienyje patekusį giminaitį, tačiau ši versija banko saugumo ekspertams kelia daug klaustukų.

„Romantinis sukčiavimas dėl savo specifikos sukčių išnaudojamas dažnai, sukčiai stengiasi prisitaikyti prie nusižiūrėtos aukos bendravimo būdo, pomėgių ir siekia įgyti pasitikėjimo.

Tai gali užtrukti nemažai laiko, tačiau galiausiai nuoširdžiu virtualiu santykiu patikėjęs asmuo gali gana ilgą laiką tikėti sukčių melais, pervedinėti jiems pinigus bei pasiduoti įtikinamas, kad banko specialistų raginimai nutraukti pervedimus yra melas“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Netikra meile neapsiribojo

Netipinę klientės elgseną, kai buvo atliekami mokėjimai į Turkiją, pastebėję banko saugumo ekspertai pradėjo tyrimą. Jo metu paaiškėjo, kad moteris internetu susipažino su JAV piliečiu prisistačiusiu vyru, kuris teigė esąs Sirijoje tarnaujantis karininkas.

Internetu su mylimuoju bendraujanti moteris jam siuntė pinigų kelionių bilietams ir įvairioms kitoms reikmėms. Kai moters elgsena sukėlė įtarimų banko specialistams, ji ėmėsi aiškinti, jog pastaruoju metu siųstos 3–5 tūkst. eurų siekusios sumos buvo skirtos kitai paskirčiai − neva į bėdą Turkijoje patekusio giminaičio advokatui ir teisėjui. Taip pat neva buvo mokama už tariamas siuntas su asmeniniais giminaičio daiktais.

Tiesa, nei apie savo giminaitį, nei apie nemalonią situaciją, į kurią jis pateko, moteris nieko konkretaus papasakoti negalėjo. Be to, nebuvo ir jokių siuntų siuntimą įrodančių dokumentų.

„Užplūdus romantiniams jausmams žmonės neretai praranda savisaugą ir tiki viskuo, ką jiems sako ar rašo virtualus mylimasis ar mylimoji. Iš to, kaip klostėsi šios moters istorija, galima numanyti, kad sukčių auka buvo įtikinėjama nepasiduoti banko specialistų mėginimams stabdyti pavedimus, taip paverčiant juos internetinės meilės priešais“, – komentuoja Ž. Augonė.

Pasak saugumo specialistės, tai – gana dažnas sukčių elgesys. Jie savo aukoms neretai netgi nupasakoja, ko konkrečiai gali klausti banko darbuotojai, bei moko, kaip į tai reaguoti ir kaip atsakyti į tokius klausimus.

Ragina išlikti budrius

Nors malonus dėmesys, komplimentai ir jausmas, kad tikrai suradome savo žmogų, gali apsukti galvą, užmezgus pažintį internetu ekspertė ragina išlikti itin kritiškus.

„Kuomet su žmogumi susipažįstame internetu ir nesame nė karto jo sutikę gyvai, tiesiog būtina paieškoti daugiau informacijos apie jį internete, palyginti ją su socialinio tinklo paskyroje ar pažinčių svetainėje pateikiamais duomenimis.

Jei asmens anketa socialiniuose tinkluose skurdi, asmuo tokiu pat vardu ir pavarde daugiau niekur neegzistuoja arba aptinkama prieštaraujanti informacija, tai yra ryškus signalas, kad naujasis internetinis draugas gali būti ne tas, kuo dedasi esąs“, – sako Ž. Augonė.

Pasak jos, sukčiai dažniausiai savo identitetą formuoja pagal nusižiūrėtos aukos skonį ir pomėgius. Todėl romantinio sukčiavimo aukos neretai pripažįsta, kad nauja virtualioji meilė buvo būtent tai, ko jie ieškojo ir apie ką svajojo – tai atrodė kaip svajonės išsipildymas.

„Virtuali draugystė savaime nėra kažkoks blogis, tačiau pavojaus varpai turėtų pradėti skambėti, jei gyvai niekada nesutiktas asmuo jūsų prašytų paskolinti pinigų, suteikti finansinę pagalbą ar sumokėti mokesčius už internetu išsiųstą siuntą. Tokiu atveju egzistuoja itin didelė tikimybė, kad turima reikalų su sukčiumi, kuris nori įgytą pasitikėjimą išnaudoti savanaudiškiems tikslams ir išvilioti pinigų ar gauti kitokios materialinės naudos“, − sako Ž. Augonė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali laida: antrosios karo Ukrainoje metinės