L.Jonausko projekte siūloma, kad gyventojams būtų suteikta galimybė nutraukti kaupimą, kai pensijų fondo dalyviui išmokama vienkartinė išmoka, nesulaukus pensinio amžiaus. Taip pat į valstybės biudžetą grąžinus valstybės į pensijų fondą pervestas lėšas, vienkartine pensijų išmoka galėtų būti išmokėta ir nesukakus senatvės pensijos amžiaus.
Pasak L. Jonausko, dabartinė pensijų kaupimo sistema, kuri priverstinai įtraukia gyventojus į pensijų fondus be galimybės rinktis, taip pat apribojanti galimybes sukauptas lėšas išsiimti vienkartine išmoka, yra ydinga.
L.Jonauskas siūlo, kad įstatymo pakeitimo projektas, jei jam bus pritarta, įsigaliotų nuo 2024 metų. Šiandien iš pensijų fondo vienkartinę pensijų išmoką galima išsiimti tik suėjus pensiniam amžiui ir tik tada, jei pensijų fonde sukauptos lėšos yra mažesnės arba lygios 5 000 eurų arba yra didesnės kaip 60 000 eurų. Pastaruoju atveju, vienkartine pensijų išmoka asmuo gali gauti sumą, viršijančią 60 000 eurų.
Visgi kitų Seimo narių nuomonės dėl siūlymo skiriasi – vieni tikina palaikysiantys, kiti žarsto kritiką.
A.Mazuronis: tai – iš tiesų geras siūlymas
L.Jonausko pasiūlymą ypač teigiamai įvertino Darbo partijos frakcijos vadovas Andrius Mazuronis, nors tikino paties projekto dar perskaityti nespėjęs – apie jį žino tik tiek, kiek rašoma spaudoje.
„Manau, kad tai – iš tiesų geras siūlymas. Jis atliepia jau kurį laiką visuomenėje vyraujančias diskusijas apie būtinybę reformuoti pensijų fondus. Mūsų pozicija visada buvo ir bus pakankamai aiški: žmogaus kaupiamos lėšos yra jo nuosavybė.
Jis pats gali bet kada spręsti, ką su tomis lėšomis daryti ir kaip jam planuoti savo finansinę ateitį: ar jis nori investuoti į pensijų fondus, ar į nekilnojamąjį turtą, ar į meno kūrinius. Tai – jo apsisprendimo teisė ir niekas negali jo prievarta varyti į kažkokius fondus ir drausti iš jų išeiti, jei pensijų fondų veikla netenkina“, – portalui lrytas.lt pabrėžė A.Mazuronis.
Pasak jo, pastaruoju metu pensijų fondai net nesistengia konkuruoti, nes automatiškai gauna klientus.
„Realiai bendros pridėtinės vertės prie pensijos mes nematome, skaičiai yra nedžiuginantys. Pensijų fondai turėtų konkuruoti, bandyti žmones įtraukti savo rezultatais, o ne valdžios koridoriuose išsimušę automatinį visų suvarymą sėdėti patenkinti ir žiūrėti, kaip labiau apsunkinti išėjimą“, – kritikavo Seimo narys.
R.Karbauskis: dabartinė padėtis neteisinga
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis irgi tikino L.Jonausko projektą vertinantis teigiamai, mat gyventojai turėtų galėti laisvai valdyti savo pinigus.
„Šis projektas labai panašus į tai, ką ir mes registravome: kad nebūtų privalomo dalyvavimo antrosios pakopos pensijų fonduose ir kad žmogus visiškai laisvai disponuotų lėšomis, kurios yra sukauptos“, – portalui lrytas.lt tikino R.Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad dabartinė pensijų kaupimo sistema yra neteisinga.
„Ypač kai žmonės be jų sutikimo įtraukiami į antrosios pakopos pensijų fondus. Jei jų pajamos mažos ar pagausėjo šeima, jie tiesiog neturi pasirinkimo tas lėšas, kurios yra sukauptos, panaudoti pagal savo poreikį. Mūsų nuomone, gyvenimas parodė, kad reali situacija yra kitokia, nei įsivaizduojama. Nebuvo užtikrintas ir pačių fondų veiklos efektyvumas.
Ateina momentas, kai reikia priimti sprendimus. Jei šiai kadencijai ryžto neužteks ir jie mūsų siūlymų nepalaikys, tikiuosi, kad kitoje kadencijoje, kai valdžioje nebeliks šių liberalų, bus priimti sprendimai“, – vylėsi LVŽS pirmininkas.
Jis pridūrė, kad nėra daug vilčių, jog Seimo dauguma palaikys tokius siūlymus.
„Liberalai yra susiję su fondų tiekėjais, ypač konservatoriai. Įtariu, kad ir jų partijoje gali būti šių fondų valdytojų, nes jie būdavo didžiausi lobistai. Šnekėjimas apie verslą neanalizuojant galimų rizikų ir meluojant žmonėms yra dešiniųjų liberalų požiūris. Kad jie palaikys mūsų siūlymus, neturiu didelių vilčių, bet manau, kad diskusija reikalinga ir kad tie pokyčiai vis tiek įvyks ne vėliau kaip po pusantrų metų po Seimo rinkimų.
Žmonės pakankamai raštingi ir gali patys nuspręsti, ką daryti su savo lėšomis. O mes sukūrėme kažkam verslą ir kažkas dėl to turi gerą pragyvenimą, geras mašinas ir švaisto tuos pinigus į dešinę ir į kairę. Ateina laikas šiuos dalykus sustatyti į vietas. Ledai jau pajudėjo. Ir tai yra gerai“, – komentavo pašnekovas.
A.Širinskienė: automatinis įtraukimas žmones apsunkina
Į L.Jonausko pusę stojo ir Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Esamoje ekonominėje situacijoje kaupimas pensijų fonduose tampa tam tikra prasme beprasmis ar nuostolingas. Natūralu, kad tas mechanizmas turi būti keičiamas. Vienas iš variantų yra tai, ką kolega pasiūlė – suteikti galimybę žmonėms pasitraukti, kol jų indėliai galutinai nenuvertėjo“, – pabrėžė A.Širinskienė.
Jos manymu, svarstymų verti ir kitokie variantai, pavyzdžiui, prailginti pensijų kaupimo sustabdymo laikotarpį. Šiuo metu kaupimą susistabdyti galima vos metams per visą laikotarpį.
„Manau, kiekviena iniciatyva spręsti problemą iš tikrųjų yra sveikintina. Juo labiau kad automatinis įtraukimas žmones ganėtinai dažnai apsunkina. Turiu gyventojų skundų, kurie laiku negauna laiškų ir po to susiduria su sunkumais, kada jiems patiems nežinant yra įtraukiami į kaupimą“, – pabrėžė Regionų frakcijos narė.
Jos manymu, dabartinė pensijų kaupimo sistema netarnauja gyventojams.
„Dabar tarnauja pensijų fondų apyvartoms, o tikrai ne žmonėms, kurie yra priversti kaupti savo pensijai. Didesnė žmogaus pasirinkimo laisvė yra prasminga. Sistema buvo kurta visiškai kitokiai ekonominei situacijai, tikrai nesitikint, kad indėliai gali taip nuvertėti. Natūralu, kad Seimo nariai siūlo iniciatyvas, kurios teiktų žmonėms daugiau laisvės“, – svarstė pašnekovė.
„Tačiau žinant tai, kad Seime paprastai priimami sprendimai ne pagal tai, koks yra pasiūlymo turinys, o pagal tai, kas jį pateikia, tai manau, kad valdantieji dės visas pastangas, kad tai būtų atmesta“, – nusivylė A.Širinskienė.
E.Gentvilas: reikia galvoti ir apie verslo lūkesčius
Tačiau kai kurie Seimo nariai socialdemokrato projektą vertino išties skeptiškai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, reiktų atsižvelgti ne tik į žmones, bet ir į verslą.
„Žmonių, kurie tikisi gauti didelę grąžą iš pensijų fondų, lūkesčiai yra teisėti. Dabartiniu laikotarpiu tikrai matome, kad yra sutrikimų. Tačiau reikia vertinti ir galvoti ne tik apie šių žmonių, bet ir apie verslo lūkesčius. Pensijų fondai dabar kuriasi, o šis pasiūlymas viską tik sunaikintų“, – tvirtino E.Gentvilas.
Jo teigimu, „Sodra“ neužtikrina žmonėms pakankamo pensijos dydžio, todėl ir reikalingas papildomas kaupimas fonduose.
„Mano manymu, negalima elgtis kaip drambliui porceliano parduotuvėje. Reikia pasižiūrėti iš visų pusių, o ne kalbėti apie tai, kad žmonės nori gauti daugiau ir kad reikia leisti jiems viską pasiimti. Tai išdraskytų viską, ką valstybė konstravo aštuoniolika metų“, – niūrų vaizdą brėžė E.Gentvilas.
Vis dėlto toks E.Gentvilo požiūris byloja apie tai, kad Liberalų sąjūdyje nėra bendro sutarimo, kaip vertinti pensijų fondus, arba nuotaikos čia dažnai keičiasi, mat dar šio mėnesio pradžioje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad Liberalų sąjūdis esą pritaria galimybei žmonės pasitraukti iš pensijų fondų.
„Liberalai siūlo, kad būtų galimybė pasitraukti ar panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. Manau, kad diskusija yra reikalinga“, – šnekėjo tada ji.
M.Lingė: tokie siūlymai būtų griaunantys
Konservatorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė portalui pabrėžė, kad pensijų kaupimo sistemą reikėtų gerinti, bet ne taip, kaip siūlo L.Jonauskas.
„Tai, kas siūloma iš opozicijos narių, yra nebe nauja. Dėl panašių siūlymų Seimas jau yra balsavęs ne vieną kartą. Buvo išreikšta valia, kad neturėtume griauti visos sistemos, mažinti ir taip silpno pasitikėjimo. Juo labiau kad sistema jau reformuota daug kartų“, – tikino M.Lingė.
Jis pridūrė suprantantis, kad fondų grąža nėra tokia, kokia daugelį tenkintų. Tam spręsti Seimas dabar ir ieško mechanizmų.
„Bet einant siūlomu keliu, pensijų kaupimo sistema nebetarnautų kaip kaupimas senatvei, o kaip eilinė taupomoji sistema banke. Pensijų fondai yra skirti papildomai taupyti pensijai.
Šie siūlymai, kurie teikiami, būtų griaunantys. Sugriauti tai, kas tiek metų kurta ir tobulintina, matyt, būtų neatsakinga prieš tuos žmones, kurie pasitiki, dalyvauja, nori stabilumo ir aiškumo“, – manė pašnekovas.
M.Lingė siūlė geriau leisti ilgesniam laikui sustabdyti kaupimą, ieškoti mechanizmų, kurie apsaugotų nuo nuvertėjimo, priverstinai iš naujo neįtraukti, jei žmogus jau atsisakė.
S.Skvernelis nepritaria leidimui pasitraukti iš fondų
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė nepalaikysiąs siūlymų leisti žmonėms išeiti iš kaupimo ir bet kada pasiimti visus savo pinigus.
„Dėl pasitraukimo mes turime savo poziciją. L.Jonausko projekto nepalaikysime. Mes turime savo projektą, kurį pateiksime, kaip valdžia turėtų elgtis. Tie klausimai susiję ir su išėjimu, ir su lėšų panaudojimu“, – trumpai tarė S.Skvernelis.
Tačiau portalui lrytas.lt jis nesutiko atskleisti, koks bus tas minimas projektas ir kas tiksliai bus jame siūloma.
„Sprendimai reikalingi, nes gyvenimas keičiasi ir niekas negalėjo prognozuoti to, kas dabar vyksta. Bet sakyti, kad gali susirinkti savo pinigus ir išeiti... Tokio sprendimo tikrai nebus.
Yra dalis žmonių, kurie gavo valstybės paramą. Daliai žmonių tokiu atveju reikėtų sumokėti nemažai mokesčių. Galiausiai, ši sistema turi teisę veikti, funkcionuoti, nes žmonės turi turėti galimybę kaupti savarankiškai. Reikia rasti sprendimų, kurie nekenktų žmonėms“, – manė S.Skvernelis.
Įdomu tai, jog vos prieš kelias savaites, vasario pradžioje, S. Skvernelis apie pensijų fondus kalbėjo kitaip.
„Aš būčiau linkęs [pritarti tam], jei toks visuomenės apsisprendimas yra, kad savo sukauptus pinigus jie galėtų iš karto panaudoti toms reikmėms, kurios tuo metu iškyla. Pasitraukimo pagrindų dabar yra daug: paskolos kamuoja žmones, sveikatos problemos“, – tuomet delfi.lt kalbėjo S.Skvernelis.
