Jei Seimas jam pritartų, gyventojams būtų suteikta galimybė nutraukti kaupimą, kai pensijų fondo dalyviui išmokama vienkartinė išmoka, nesulaukus pensinio amžiaus. Taip pat į valstybės biudžetą grąžinus valstybės į pensijų fondą pervestas lėšas, vienkartine pensijų išmoka galėtų būti išmokėta ir nesukakus senatvės pensijos amžiaus.
Pasak L. Jonausko, dabartinė pensijų kaupimo sistema, kuri priverstinai įtraukia gyventojus į pensijų fondus be galimybės rinktis, o taip pat apribojanti galimybes sukauptas lėšas išsiimti vienkartine išmoka, yra ydinga.
„Kiek teko domėtis, priverstinio pensijų kaupimo antroje pakopoje modelis, panašus į esamą Lietuvoje, yra Pietų Amerikoje. Daugelis valstybių liberaliau žiūri į pensijų kaupimą ir gyventojų laisvę rinktis būdą, kaip bus kaupiama senatvės pensija.
Dabartinis modelis yra absurdiškas. Gyventojai, pensijų fonde sukaupę lėšas, jas galės atsiimti sukakus pensiniam amžiui ir ne visus iškart, o turės tenkintis nedidelėmis periodinėmis išmokomis arba įsigyti anuitetą ir gauti keliasdešimtis eurų siekiančią išmoką iki tada, kol mirs. Vargu, ar dauguma vyrų, kurie į pensiją šiandien išeina 64 metų, ilgai džiaugsis ir tais papildomais 20 eurų per mėnesį.
Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra apie 69 metai. Tai reiškia, kad žmonės, šiandien kaupiantys pensiją antros pakopos pensijų fonduose, oresnės senatvės nematys. Naudą galbūt pajus jų vaikai ar anūkai, kurie sukauptą pensiją galės paveldėti. Akivaizdu, kad esama tvarka, įkalinanti gyventojus antrosios pakopos pensijų fonduose ir neleidžianti laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis yra mažų mažiausiai ydinga“, – sakė L. Jonauskas.
Jis siūlo įteisinti, kad antrosios pakopos pensijų fonde sukauptų lėšų atsiėmimas vienkartine išmoka būtų traktuojamas kaip pensijų kaupimo pabaiga. Jei būtų pritarta Seimo nario siūlymui, asmuo, išsiėmęs vienkartinę išmoką, toliau nebedalyvautų pensijų kaupime antrosios pakopos pensijų fonde, nebent jis nuspręstų pasirašyti naują kaupimo sutartį.
Šiandien iš pensijų fondo vienkartinę pensijų išmoką galima išsiimti tik suėjus pensiniam amžiui ir tik tada, jei pensijų fonde sukauptos lėšos yra mažesnės arba lygios 5 000 eurų arba yra didesnės kaip 60 000 eurų. Pastaruoju atveju, vienkartine pensijų išmoka asmuo gali gauti sumą, viršijančią 60 000 eurų.
Seimo nario nuomone, esama tvarka niekaip neprisidės prie oresnės senatvės, o tuo tarpu galimybė išsiimti vienkartinę išmoką galėtų padėti gyventojams spręsti savo sveikatos problemas.
„Be abejonės, turi būti sudaryta galimybė žmonėms išsiimti antrosios pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas vienkartine išmoka. Šiandien tai gali padaryti neseniai pradėję kaupti ir dar visai nedaug sukaupę asmenys arba tie, kurie gauna pakankamai nemažas pajamas ir tas prieaugis, viršijantis 60 000 eurų vargu, ar jiems kažką pakeis.
Bet kokiu atveju, net ir sukaupta didesne suma žmogus disponuoti negalės, turės tenkintis periodinėmis išmokomis ar anuitetu. Galimybė laisvai išsiimti vienkartinę išmoką, net ir nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, gali pasitarnauti kritinių ligų (vėžio, cukrinio diabeto ir t.t.) gydymui, geresnei žmogaus gyvenimo kokybei. Dažnas vyresniame amžiuje svajoja apie dantų susidėjimą, o ne papildomus dvidešimt eurų vienkartiniam apsipirkimui prekybos centre.
Kritinėmis ligomis suserga vis jaunesni asmenys, kurie, ligoms progresavus, gali ir nesulaukti senatvės, ir antroje pensijų pakopoje kaupiamos skurdžios mėnesinės senatvės pensijos išmokos“, – teigia L. Jonauskas.
Jis siūlo, kad įstatymo pakeitimo projektas, jei jam bus pritarta, įsigaliotų nuo 2024 metų.