Perspėja emigrantus: išvykę iš Lietuvos šių pinigų pasiimti negalėsite

Ką daryti, jei kuris laikas dirbęs ir pensijai kaupęs pensijų fonduose Lietuvoje nutari emigruoti? Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kas daroma su senatvei kauptais pinigais. Kol kas unifikuotos pensijų fondų sistemos ES mastu nėra.

Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-02-27 18:58, atnaujinta 2023-02-28 10:04

Kaip portalui lrytas.lt perdavė Lietuvos banko atstovai, išvykus gyventi į užsienį ir pradėjus gauti su darbo užmokestį kitoje šalyje, tikėtina, kad žmogus būtų įtrauktas į pensijų kaupimą pagal tos valstybės sąlygas. O iki tol sukauptos lėšos Lietuvoje įsteigtuose fonduose liktų žmogaus nuosavybe ir būtų investuojamos toliau.

Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos. Fonde sukauptos lėšos jame lieka ir toliau yra administruojamos bei investuojamos pagal to fondo taisykles. Kai vėl atsiranda draudimas pagal Lietuvos teisės aktus – pvz., žmogus grįžo iš užsienio ir pradėjo dirbti Lietuvoje, pensijų kaupimo įmokos vėl skaičiuojamos, jei žmogus nėra laikinai sustabdęs pensijų įmokų pervedimo.

Jei žmogus pasiekia pensinį amžių gyvendamas užsienyje, daugumoje atvejų prašymą dėl pensijų išmokos sutarties jis gali pateikti elektroniniu būdu. Tad nėra svarbios tokios aplinkybės kaip gyvenamoji vieta, pilietybė ir t.t.

„Net ir išvykus iš Lietuvos ir nutraukus įmokų mokėjimą, asmenys lieka pensijų kaupimo dalyviai. Jų sukauptos lėšos lieka pensijų fonde ir yra investuojamos toliau. Sukakus senatvės pensijos amžiui, šiems asmenims išmokamos pensijų kaupimo išmokos Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka“, – antrino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakyme portalui lrytas.lt.

Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnysis teisininkas ir mokesčių ekspertas Lukas Pultaražinskas patikslino: pensijų anuitetų gavėjui deklaravus išvykimą iš Lietuvos periodinės išmokos ir toliau mokamos, tačiau toks gyventojas kiekvienų metų pabaigoje privalo pateikti dokumentą, kad jis vis dar gyvas ir gyvena užsienio valstybėje. Kitu atveju anuitetų mokėjimas stabdomas.

„Migruojantys asmenys teisę į savo sukauptas pensijų išmokas įgyja lygiai taip pat kaip ir neemigravęs asmenys, emigravus jų sukauptos lėšos niekur nedingsta. Deja, kol kas teisės aktai nenumato galimybės Lietuvoje sukauptas lėšas pervesti į užsienio fondus. Kaupimas užsienio pensijų fonduose atliekamas pagal užsienyje įtvirtintas taisykles“, – portalui lrytas.lt aiškino teisininkas.

„Jei žmogus neturi draudžiamųjų pajamų – pvz., išvyko iš Lietuvos ir čia nebedirba – įmokos į pensijų fondus neskaičiuojamos. Fonde sukauptos lėšos jame lieka ir toliau yra administruojamos bei investuojamos pagal to fondo taisykles. Kai vėl atsiranda draudimas pagal Lietuvos teisės aktus – pvz., žmogus grįžo iš užsienio ir pradėjo dirbti Lietuvoje – pensijų kaupimo įmokos vėl skaičiuojamos, jei žmogus nėra laikinai sustabdęs pensijų įmokų pervedimo“, – sakė „Sodros“ atstovė Malgožada Kozič.

Jei žmogus pasiekia pensinį amžių gyvendamas užsienyje, dauguma atvejų prašymą dėl pensijų išmokos sutarties jis gali pateikti el. būdu. Tad tokios aplinkybės kaip gyvenamoji vieta, pilietybė ir t.t. nėra svarbios.

Mirus kaupusiajam fonduose, pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos. Dažniausiai paveldėjimą priimantis asmuo į pensijų fondą turi kreiptis pats asmeniškai bei pateikti prašymą dėl lėšų išmokėjimo, kitu atveju pensijų fonde sukauptas turtas gali likti fondo nuosavybe arba net pereiti valstybei.

Jeigu pensijų fondų dalyvis gavo vienkartinę išmoką, kuri pervesta į fondo dalyvio banko sąskaitą, tokios lėšos, kaip ir visos kitos lėšos esančios banko sąskaitose, yra paveldimos. Ši suma yra paveldima ir tuo atveju, jeigu pensijų fondų dalyvis miršta nesulaukęs pensijos. Vienkartinę išmoką pensijų fondų dalyvis gauna tuo atveju, jeigu pensijų fonduose sukauptas turtas yra mažesnis arba lygus 5 tūkst. eurų.

Jeigu pensijų fonduose sukauptų lėšų yra daugiau nei 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, tuomet mirus pensijų fondų dalyviui paveldima visa suma, kuri nebuvo išmokėta iki pensijų fondo dalyvio mirties.

Kaip nurodė L.Pultaražinskas, jeigu pensijų fonde sukaupta suma yra didesnė nei 10 tūkst. eurų, paveldimas turtas priklauso nuo to, kokį anuitetą pasirinko pensijų fondų dalyvis.

Pasirinkus standartinį anuitetą, pensijų fondų dalyvis išmokas gauna iki pat mirties. Šiuo atveju sukauptos lėšos nėra paveldimos. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, pensijų fondai mokės periodines pensijos išmokas, o pensijų anuiteto išmokos bus mokamos tik jam sulaukus 85 metų amžiaus. Pensijų fondų dalyvio mirties atveju paveldima ta lėšų dalis, kuri neišmokėta iki 85 metų. Todėl jeigu pensijų fondų dalyvis miršta po 85-ojo gimtadienio, atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas.

Pensijų fonduose sukauptos lėšos paveldimos ir tuo atveju, jeigu pensijų fondų dalyvis iš Lietuvos išvyksta. Žinoma, tokiu atveju paveldėtojams, kurie negyvena Lietuvoje, dėl vietinės sistemos nežinojimo, kreipimasis į pensijų fondus gali būti šiek tiek sudėtingesnis.

Taip pat galimi atvejai kuomet asmenys lėšas kaupia užsienio pensijų fonduose. Ten esančių lėšas paveldėjimo reguliavimas nustatomas toje šalyje galiojančiais teisės aktais, todėl dėl galimybės paveldėti užsienio pensijų fonduose esančias lėšas reikėtų aiškintis užsienyje. Lietuvoje galiojantys teisės aktai tokios galimybės nedraudžia.

Antroji turėtų būti panaši į trečiąją

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako girdėjusi pasakojimų iš žmonių, kurie emigravę buvę automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą fonduose. „Jie jaučiasi nuskriausti, nes niekas nepaklausė – nori jie to ar nenori? Kai gyveni užsienyje, esi kitokioje sistemoje – nebūtinai vyksti į „Sodrą“ tikrinti, esi įtrauktas ar ne.

Vienareikšmiškai antroji pensijų pakopa turėtų būti panaši į trečiąją – žmogus turi turėti tam tikrą teisę reguliuoti savo pinigus: kur jis nori, pas ką, kokiam laikui jis nori investuoti“, – komentavo pašnekovė.

Vis dėlto šiandien, anot jos, antroji pensijų pakopa, kad ir kaip sakytų, turi prievartinio mechanizmo.

„Negaliu suprasti ir to, kodėl pensijų fondų valdytojams nėra nustatyti minimalūs rezultatai – kodėl lengvai numojama ranka ir pasakoma, kad jie priklausys nuo to, kokia bus investicinė aplinka?

Be to, iš nemažai žmonių girdžiu, kad jie net negauna atskaitų iš pensijų fondų. Beje, gavę automatinį įtraukimą jie apskritai aptingo – mažai bendrauja su savo klientais.

Galimybė, kai žmogus galėtų valdyti savo pinigus ir pareikšti savo žodį, duotų postūmį pensijų fondams stengtis dėl rezultatų“, – mano I.Ruginienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.