Norintys ilgalaikio stabilumo, gali rinktis 36 mėnesių planą, mokant 24,99 ct/kWh – 1 centu mažiau nei iki šiol, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Įmonės duomenimis, šiuo metu Lietuvos rinkoje tai yra mažiausios elektros kainos, kurias gali rinktis gyventojai. Jos galios visą kovo mėnesį.
„Vasarį atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų už elektrą moka didesniu nei 28 ct/kWh tarifu ir naudojasi valstybės kompensacijomis.
Toks gyventojų skaičius gerokai per didelis žinant, kad šiuo metu yra itin palanki galimybė vartotojams pasinaudoti laisvos rinkos privalumais ir užfiksuoti tokias elektros kainas, kurios leidžia ne tik ženkliai sumažinti savo namų ūkių išlaidas, bet ir palengvinti finansinį krūvį valstybės biudžetui“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Jo teigimu, siūlyti palankiausias kainas rinkoje leidžia bendrovės ir jos vienintelės akcininkės didžiausios Baltijos šalyse žaliosios energijos gamintojos „Latvenergo“ plečiami gamybos pajėgumai, bendrovės taikomi efektyvūs rizikų valdymo instrumentai ir palankios ateities sandorių kainos biržose, pažymima pranešime.
Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos (vasario 18–27 d.) duomenimis, 53 proc. respondentų elektros tarifas, pagal kurį jie moka elektros sąskaitas, viršija 28 ct/kWh, tad jie visi naudojasi didesne ar mažesne valstybės kompensacija. Kad moka mažesniu nei 28 ct/kWh tarifu, nurodė penktadalis (19 proc.) gyventojų, dar 7 proc. žmonių teigimu, jiems įkainiai nuolatos kinta dėl pasirinkto su biržos kaina susieto plano.
„Dešimtadalis respondentų patvirtino, kad moka pačiu didžiausiu, arba daugiau nei 40 ct/kWh siekiančiu tarifu, o 22 proc. apklausos dalyvių išvis nežino, kokiu tarifu moka už elektrą.
Akivaizdu, kad išties reikšminga elektros vartotojų dalis vis dar elgiasi pasyviai, tarsi ne jie rinktųsi elektros tarifą, o jis jiems būtų nustatomas be galimybės pakeisti. Apmaudžiausia, kad didelių tarifų kompensavimui naudojami biudžeto, arba visų mūsų pinigai, nors tam realiai jau nebėra poreikio, jei tik gyventojai pasikeistų brangius planus“, – pastebi M. Giga.
