Išaiškino, kada galite derėtis imdami būsto paskolą – kai kurių mokesčių galite apskritai nemokėti

Vis brangstančios paskolos ir kitos finansinės paslaugos gali tapti nemaža našta, ypač, jeigu paskolą imate pirmą kartą ir nerandate laiko pasigilinti į detales. Justina Skorupskienė, finansų švietimo bendrovės „M Capital“ būsto paskolų konsultantė, dalinasi keliais patarimais, padėsiančiais išleisti mažiau pinigų tiems, kas artimiausiu metu planuoja imti paskolą ar lizingą – pasirodo, kai kuriais atvejais sutaupyti galima net ir keletą tūkstančių eurų.

Nors dabar skelbimuose kainos sumažėjusios, pirkėjai vis dėlto sumoka tiek pat ar daugiau, nes būsto paskolų palūkanos gerokai augo dėl EURIBOR dalies.<br>P.Lileikio nuotr.
Nors dabar skelbimuose kainos sumažėjusios, pirkėjai vis dėlto sumoka tiek pat ar daugiau, nes būsto paskolų palūkanos gerokai augo dėl EURIBOR dalies.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 16, 2023, 11:28 AM, atnaujinta Mar 16, 2023, 11:31 AM

Imant paskolą ar renkantis automobilio lizingą Lietuvoje verta žinoti, kad dažniausiai taikomos kintamos palūkanos. Jos susideda iš dviejų dalių: banko maržos (individuali būsto paskolos palūkanų dalis) ir EURIBOR (kintama būsto paskolos palūkanų dalis).

Bazines palūkanas, kurios turi tiesioginę įtaką EURIBOR, nustato Europos Centrinis Bankas ir šiai paskolos daliai įtakos klientas ar jo pasirinktas bankas turėti negali. Tačiau banko marža jau yra derybų objektas. Ji priklauso nuo pasirinktos finansinės paslaugos, tačiau bent jau būsto paskolų marža įprastai varijuoja tarp 1,65 ir 2,4 proc.

„Tad priklausomai nuo pasirinkto finansinės paslaugos tiekėjo ir jūsų derybų palūkanos gali skirtis apie 0,75 proc. Nors toks pokytis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingas, bet jeigu imama 150 tūkst. eurų vertės būsto paskola, net ir 0,1 proc. pokytis gali jums kainuoti ar sutaupyti apie 2267 eurus. Todėl pasidomėti skirtingų bankų pasiūlymais tikrai verta“, – aiškina J.Skorupskienė.

Tiesa, žmonės svarsto ir apie alternatyvius finansuotojus, pavyzdžiui, kredito unijas. J.Skorupskienė teigia, kad nebankinius finansuotojus verta rinktis tik tada, kai bankai atsisako išduoti paskolą ar lizingą dėl darbo pobūdžio, pajamų gavimo būdo ar kitų priežasčių, kadangi nebankinių finansuotojų paskolos visada bus gerokai brangesnės, nors ir su lankstesnėmis sąlygomis.

Skolintis perkant būstą – vis dar pigus pasirinkimas

Daugelis žmonių imdami paskolas siekia jas atiduoti kaip įmanoma greičiau. Jeigu tai yra vartojimo kreditas, automobilio paskola ar kita finansinė paslauga su itin aukštomis palūkanomis, toks sprendimas yra logiškas.

Visgi, imant būsto paskolą, reikia turėti omenyje, kad tai yra labai pigūs pinigai. Minimalus būsto paskolos pradinis įnašas yra 15 proc. Jei neturite finansinio rezervo, siekiančio bent 6 jūsų mėnesinius atlyginimus, rekomenduojama dalį pinigų tam atsidėti ir taip suvaldyti darbo netekimo ar kylančių būsto paskolų įmokų rizikas.

Na, o net ir turint finansinį rezervą, ekspertės teigimu, didesnę pradinę įmoką apsimoka rinktis tik tuo atveju, jeigu visiškai neužsiimate investicijomis: „Būsto paskolos pinigai paprastai yra pigūs – jei jūs esate pasiruošę turimus grynus pinigus investuoti ten, kur grąža būtų didesnė už jūsų paskolos palūkanas – tai gali būti naudingesnis variantas.“

Verta prisiminti ir tai, kad imdami paskolą trumpesniam laikotarpiui, palūkanų sumokėsite mažiau, bet įmoka bus didesnė ir būsite jautresni įmokų augimui pakilus bazinei palūkanų normai. Be to, jeigu investuojate ir sugebate gauti didesnę grąžą nei šiuo metu esamos palūkanos, vertėtų pasvarstyti apie paskolos ėmimą ilgesniam laikotarpiui.

Būtina skirti dėmesį detalėms

Kadangi būstas daugeliui yra didžiausias pirkinys gyvenime, reikia atkreipti dėmesį net ir į tokias smulkmenas, kaip sutarties sudarymo mokesčiai. Paprastai, juos taip pat galima nusiderėti, kartais net iki nulio. Na, o notarines išlaidas, kurios siekia apie 1000–1500 eurų, įmanoma susimokėti per pusę su pardavėju.

Taip pat prieš perkant būstą galima bandyti įforminti defektinį aktą. Taip ne tik atrasite perkamo būsto galimus defektus, bet ir galimai sutaupysite ne vieną tūkstantį, nepermokėsite už būstą ir pačią paskolą.

Tad dėmesys detalėms, tiek renkantis patį būstą, tiek skaitant paskolos sutartį, yra itin svarbus ir gali padėti jums sutaupyti daugybę pinigų.

Geriausias metas būstui pirkti buvo vakar

Ekspertų dažnai klausiama, „kada pirkti būstą“ bei „kada pirkti automobilį“. Automobiliai, tiek naudoti, tiek nauji, pinga vis labiau ir jau greitai turėtų pasiekti įprastas kainas. Tačiau su būstais situacija kiek sudėtingesnė. Kuomet kyla kainos, paprastai siūlomos žemos būsto paskolos palūkanos, na, o dabar kainoms krentant – paskolos brangsta.

„Geriausias metas pirkti būstą su paskola buvo vakar. Nors dabar skelbimuose kainos sumažėjusios, pirkėjai vis dėlto sumoka tiek pat ar daugiau, nes būsto paskolų palūkanos gerokai augo dėl EURIBOR dalies. Kada EURIBOR vėl kris, nėra aišku, tačiau anksčiau ar vėliau tai nutiks. Tobulo meto pirkti būstą nėra niekada, tad jeigu tikrai yra poreikis, geriau pirkti nedelsiant ir laukti krentančio EURIBOR“, – pataria J.Skorupskienė.

Specialistė taip pat rekomenduoja bent kas kelerius metus persižiūrėti savo paskolos sutartis – kai kuriais atvejais, ypač jeigu mažėja būsto paskolų tiekėjų marža, galima savo paskolas refinansuoti ir gerokai sutaupyti. Na, o jeigu paskolos dar neimate, turite laiko pagerinti savo kredito reitingą, kas leis paskolą gauti gerokai pigiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.