Skolų sumos išaugo
Vilniaus šilumo tinklų (VŠT) Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas pabrėžė, kad dėl mažasierio mazuto naudojimo sostinėje šilumos kaina kiekvieną mėnesį mažėjo, sausį-kovą šilumos kaina Vilniuje netgi mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Nors vilniečiai už šilumą moka mažiausiai, palyginti su kitais didžiųjų miestų gyventojais, už suteiktas paslaugas neatsiskaičiusių gyventojų yra apie 5 proc. daugiau nei praėjusį šildymo sezoną. Iki kovo 15 d. buvo 7,2 tūkst. skolininkų. Visgi, anot L.Jakubausko, dėl mažesnių šildymo kainų vidutinė skolos suma, tenkanti vienam įsiskolinimą turinčiam klientui, yra mažesnė nei pernai ir siekia apie 150 eurų, o bendra visų klientų skola šiuo metu siekia apie 930 tūkst. eurų.
„Norime nuraminti klientus, vis dar laukiančius sprendimo dėl paskirtos kompensacijos. Gavę informaciją iš savivaldybės apie skirtą kompensaciją ją pritaikysime atbuline data už visus priklausančius mėnesius. Tokiu atveju klientai savo sąskaitose matys permoką, kuria bus padengti būsimi mokėjimai ar jų dalis. Šiuo metu kompensacijos už būsto šildymo išlaidas jau yra pritaikytos 42 995 klientams“, – portalui lrytas.lt komentavo VŠT Klientų komandos vadovas.
Tiems, kurių finansinė padėtis ne pati geriausia, VŠT siūlo atidėti mokėjimus. Pasirašius susitarimą galima mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį kaupti ir apmokėti lygiomis dalimis per 6 mėn. pasibaigus šildymo sezonui.
„Šiai paslaugai netaikomi jokie papildomi mokesčiai. Nuo šildymo sezono pradžios atidėti dalį mokėjimų nusprendė 69 klientai“, – nurodė L.Jakubauskas.
„Klaipėdos energijai“, kovo 1 d. duomenimis, buvo skolingi 8 255 šilumos vartotojai, bendra jų skola siekė per 3,88 mln. eurų. Skolininkų skaičius, palyginti su praėjusių šildymo sezonu, nepasikeitė, tačiau skolos suma gerokai išaugo.
„Sulaukiame gyventojų pasiteiravimų, kai šie dėl kompensacijos yra kreipęsi, bet dar nespėję jos gauti, todėl negalintiems susimokėti siūlome sudaryti skolos grąžinimo susitarimus. Per 2023 m. vasarį buvo sudaryti 73 skolos grąžinimo susitarimai, kovo 1–17 dienomis – 41 susitarimas“, – portalui lrytas.lt nurodė „Klaipėdos energijos“ atstovai.
Kol Klaipėdoje ir Vilniuje skolininkų ar skolos suma augo, Šiauliuose – kiek mažėjo. „Šiaulių energija“ skaičiuoja, kad kovo 1-ąją už šildymą ir karštą vandenį liko skolingi apie 2 tūkst. gyventojų, skaičius nuo ankstesnių metų nepakito, tačiau skola mažesnė ir siekė 862,3 tūkst. eurų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu skola buvo 930,9 tūkst. eurų.
Padaugėjo prašančiųjų kompensacijos
Tačiau štai prašančiųjų kompensacijos už šildymą skaičiai gerokai augo net Šiauliuose. Nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario buvo priimti 17 310 prašymų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu prašymų buvo pateikta kone du kartus mažiau – 7 689.
Šiaulių miesto savivaldybė nurodo, kad iki kovo 1 d. buvo išnagrinėti 15 164 prašymai, o kompensacijų skyrimas vėluoja apie 2 mėnesius, jei dokumentų netrūksta.
Prašymų nagrinėjimas šiemet gerokai stringa. Šį sezoną Vilniaus miesto savivaldybė jau yra gavusi apie 68 tūkst. prašymų, o tai – 2,6 karto daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.
Prašymų kiekis išaugo, vien dėl to sprendimų priėmimai užtrunka, tačiau, anot savivaldybės atstovų, procesą stipriai lėtina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamos Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) sutrikimai.
„Šia sistema naudojasi ne tik gyventojai, teikiantys prašymus, bet ir specialistai, kurie prašymus nagrinėja ir priima sprendimą. Be šios sistemos priimti sprendimą dėl kompensacijos skyrimo kol kas neįmanoma.
SPIS sutrikimų bendra trukmė nuo rugsėjo iki vasario sudarė daugiau nei 178 valandas, o tai yra daugiau nei 22 darbo dienos. Taigi skaičiuojant darbo dienomis per visą šį šildymo sezoną sprendimų priėmimui netekome maždaug vieno mėnesio.
Geresniam supratimui – per vieną darbo dieną Socialinių išmokų skyrius įprastai išnagrinėja daugiau nei 600 prašymų, taigi jei sistema nestrigtų, būtume išnagrinėję bent 13 tūkst. daugiau prašymų, nei šiuo metu esame išnagrinėję. Šį prarastą laiką bandome kompensuoti pasitelkdami kitų skyrių specialistus, kurie turi kompetencijos nagrinėti tokius prašymus, taip pat nagrinėjimas vyksta ir savaitgaliais“, – portalui lrytas.lt komentavo savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Iki šiol sostinės savivaldybė yra išnagrinėjusi maždaug du trečdalius per šį šildymo sezoną pateiktų kompensacijų prašymų. Praėjusią savaitę buvo nagrinėti spalio 24–25 dienomis pateikti kompensacijų prašymai. Visi prašymai nagrinėjami eilės tvarka, pagal jų pateikimo datą.
„Primename, kad gyventojams prašymą dėl kompensacijos pakanka pateikti vieną kartą per šildymo sezoną. Jei prašymą reiktų papildyti, specialistai jo nagrinėjimo metu su pateikusiu asmeniu skubiai susisiekia, o apie priimtą sprendimą dėl kompensacijos skyrimo gyventojai yra informuojami.
Pasitaiko atvejų, kai gyventojai, nesulaukę prašymo nagrinėjimo arba sprendimo dėl kompensacijos skyrimo, teikia dar vieną prašymą, taip sudarydami dar ilgesnę prašymų nagrinėjimo eilę. Todėl rekomenduojame kilus klausimams pirmiausia pasikonsultuoti su specialistais atvykus į savivaldybę, telefonu arba el. paštu“, – patarė I.Paberžienė.
Kauno miesto savivaldybei iš daugiau nei 33 tūkst. prašymų liko išnagrinėti vos apie 2 tūkst., tačiau ir ji skundžiasi, kad specialistai negali patikrinti paraiškoms patvirtinti reikalingų duomenų, pasiekiamų būtent per SPIS sistemą.
„Iš registrų negalime ištraukti duomenų, kurie mums reikalingi. Net jei gyventojas gyvai ateina į seniūniją pateikti prašymą, turime matyti visus registrus. Ir priimame prašymą nematydami, ar jis dirba, ar jis turi teisę, ar deklaravo gyvenamąją vietą ir t. t.“, – naujienų agentūrai ELTA teigė savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.
Panaši situacija ir Klaipėdoje – stipriai išaugus prašymų kompensijoms skaičiui teko didinti juos nagrinėjančių darbuotojų pajėgas, o esant SPIS sistemos trikdžiams situacija tik apsunkinama.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė nurodė, kad praėjusią savaitę buvo registruojami ir nagrinėjami spalio 6–11 d. SPIS sistemoje pateikti prašymai, o sprendimas dėl kompensacijos priimamas per mėnesį nuo prašymo registracijos bei visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
„2022 m. rugsėjo – 2023 m. vasario mėnesiais išnagrinėta apie 80,8 proc. gautų prašymų kompensacijoms. Iš viso per tą laiką gautas 16 241 prašymas, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu gauti 8 798 prašymai“, – portalui lrytas.lt nurodė G.Vilimaitienė.
Aiškina, kad sistemą sutvarkė
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) dėl SPIS sistemos trūkumų į SADM buvo kreipusis dar spalį. Tuo metu patikinta, kad problema sprendžiama, bet savivaldybėms toliau susiduriant su tais pačiais iššūkiais į ministeriją dar kartą kreiptasi šį vasarį.
„Nežiūrint to, kad daugelyje savivaldybių darbuotojai dirbo viršvalandžius ir išeiginėmis dienomis, piniginių išmokos skyrimas iki šiol vėluoja, kas kelia įtampą ir didelį gyventojų nepasitenkinimą“, – rašoma LSA rašte SADM, kurį cituoja ELTA.
Tačiau SADM aiškina problemą išsprendusi, sistemą iki kito šildymo sezono žada dar patobulinti, o pačias savivaldybes ragina efektyvinti veiklos procesus.
SADM duomenimis, 2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 154 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), o iš viso – apie 368 tūkst. asmenų (13,2 proc. visų šalies gyventojų).
Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių. Palyginti su 2021 m., gavėjų skaičius per mėnesį vidutiniškai išaugo 53 proc. – nuo 100,5 tūkst. iki 153,6 tūkst. asmenų.
Tuo metu išlaidos kompensacijoms padidėjo nuo 19,8 tūkst. iki 72,86 mln. eurų – daugiau kaip tris kartus, rašo ELTA.
