„Šiandien egzistuoja labai iškraipytas ir skirtingas apmokestinimas. Jeigu mes imame individualią veiklą ir sakome, kad tai yra verslo rūšis, tuomet matome, kad jos apmokestinimas yra daug mažesnis nei verslo, kuris vykdomas per uždarąją akcinę bendrovę.
Jeigu mes vertiname, kad yra daug vengimo atvejų, kai individuali veikla yra dirbtinai pasirenkama vietoje darbo santykių, tai vėlgi aukštesnių pajamų skalėje matome vos ne dvigubus skirtumus tiek gyventojų pajamų mokestyje, tiek „Sodros“ naštoje“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino K. Lisauskas.
„Normalioje mokesčių sistemoje negali tokių dalykų būti. Jie skatina žmones priimti sprendimus, paremtus ne verslo logika, o mažesnės naštos siekimu“, – pridūrė jis.
Taip pat mokesčių ekspertas aiškino, kad šiuo metu dirbantieji individualiai gali nepagrindę duomenimis iš savo apmokestinamo pelno išminusuoti iki 30 proc. sumos kaip menamas išlaidas.
„Jeigu aš susidėliojau savo verslą per individualios veiklos formą ir man gerai sekasi, aš uždirbu kelis milijonus eurų pelno per metus. Be to, galiu automatiškai atimti 30 proc. menamų išlaidų nepagrindęs jokiais dokumentais. Tada kažkodėl „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. likusios sumos. Tai kaip aš nekriuksėsiu ir nežviegsiu, kai tokią sistemą bando pakeisti?“ – komentavo jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
