Šaršalą kelianti reforma: mokesčiai didės taip, kad gali paveikti rinkimų rezultatus

Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą, pagal kurį auga mokesčiai dirbantiems individualiai, labiau apmokestinamos dovanos artimiems giminaičiams, keičiasi sąlygos investuojantiems, planuojami progresiniai mokesčiai ir daugiau pakeitimų.

​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br> A.Srėbalienės nuotr.
​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br> A.Srėbalienės nuotr.
​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br>T.Bauro nuotr.
​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br>T.Bauro nuotr.
​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
​Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė mokesčių reformos projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Edgaras Valeckas

Mar 29, 2023, 7:29 AM

Tačiau jau dabar aišku, kad valdantieji bijo visuomenės reakcijos į šią mokesčių reformą. Galima pasidžiaugti, kad laiko dar yra gana daug ir Lietuva nesulauks dar vienos „naktinės“ mokesčių reformos. Planuojama, kad pakeitimai įsigalios tik po 2024 metų Seimo rinkimų. Tačiau gyventojų reakcijos galima laukti jau pradėjus pataisas svarstyti Seime.

Prognozuojama, kad didesnių mokesčių sulauksiantys ūkininkai gali net traktoriais blokuoti kelius.

Siūlymai šeimai

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą, tačiau turi jai ir nemažai pastabų.

„Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas, nes šią mokesčių reformą, jei ją vertinti kaip kompleksą, reikia vertinti trim aspektais. Pirma, ar ji prisideda prie mūsų investicinio patrauklumo ir ekonominio augimo, antra, ar ji sukuria daugiau teisingumo, trečia, ar ji nepažeidžia pažeidžiamų visuomenės grupių“, – interviu TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, reformoje yra gerų elementų. Tai mokesčių progresyvumas, pagal principą „progresiniai tarifai“, priklausomai ne nuo veiklos rūšių, o nuo pajamų dydžio.

„Žmonės, kurie uždirba nemažai iš kapitalo prieaugio, iš dividendų – jie viską sumuosis ir pereis į aukštesnę apmokestinimo grupę“, – sakė G. Nausėda.

Pats prezidentas sako siūlysiantis didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį auginantiems vaikus, taip gerinant padėtį šeimoms. Taip pat – dėl antrosios pensijų pakopos, suteikiant žmonėms galimybę išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų.

Investicinė sąskaita

Aktyviai pateiktą būsimos mokesčių reformos projektą savo socialiniuose tinkluose aptarė šalies ekonomistai.

Nerijus Mačiulis rašo, kad siūlomi mokesčių pakeitimai – ne kosmetiniai, o sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių.

Anot jo, karpomas „gyvulių ūkio“ narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių.

Mažėja mokesčiai viduriniajai klasei (vidutiniškai nemažai uždirbančių samdomų darbuotojų), papildomais tarifais apmokestinamos tik labai didelės pajamos.

Naikinamos mokestinės lengvatos gyvybės draudimui ir kaupimui trečios pakopos pensijų fonduose, bet atsiranda daug efektyvesnis investicijas ir taupymą skatinantis instrumentas – investicinė sąskaita.

„Kol neišimami pinigai iš tos sąskaitos, tol jokios kapitalo prieaugio pajamos neapmokestinamos, praeityje patirti nuostoliai persikelia į ateitį, mažina mokėtinus mokesčius“, – pastebi N. Mačiulis.

Tačiau kartu abejojama, kad investicinei sąskaitai siūloma 10 000 eurų riba yra pakankama ir tai nebus labai didelis stimulas tokiu būdu taupyti ir kaupti.

Protesto traktoriai

„Silpniausia mokesčių reformos vieta – stambiems ūkininkams reikės mokėti didesnį GPM tarifą (t. y. tokį patį kaip ir visiems kitiems dirbantiems ir uždirbantiems). Silpniausia ne dėl to, kad bloga, o dėl to, kad sukels labai daug triukšmo. Prognozuoju traktorius prie Seimo“, – teigia N. Mačiulis.

Prognozuojama, kad ūkininkai, norėdami išvengti didesnio pajamų apmokestinimo, bus priversti registruoti įmones.

UAB bumas?

Ekonomistas prof. Marius Dubnikovas pateikė gana griežtą būsimos mokesčių reformos vertinimą.

„Apmokestinami skaidriausi vienetai, kuriuos galima sugaudyti ir padidinti jiems mokesčius. Verslo liudijimai neliesti, nes jie labai prieštarauti gali – konservatoriai jų bijo“, – teigia ekonomistas.

Jis prognozuoja, kad 100 tūkst. darbo vietų pagal individualią veiklą išnyks – jie pereis į UAB, kas gal gerai, bet turės šalutinį poveikį. Padidės PVM užskaita, kuria individuali veikla naudojosi mažai ir mokesčių nebus surinkta daugiau.

„Šešėlis didės, nes paskatos pereiti į skaidrią veiklą mažėja – mokesčiai auga. Jei nemokėjo, dabar tuo labiau nemokės“, – prognozuoja M. Dubnikovas.

Jis mano, kad nepasiteisins ir dividendų apmokestinimas 32 proc. tarifu.

„Kas nutiko su dešine (dešiniųjų pažiūrų politikais – aut. past.), kuri teikia kairės programą?“ – retoriškai klausia M. Dubnikovas.

Pelno apmokestinimas

Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pateikus mokesčių reformos projektą yra tinkamas laikas diskusijoms ir vertinimui.

„Iš pirmo žvilgsnio mokesčių reforma sprendžia dalį įsisenėjusių problemų. Pažangus siūlymas iš Finansų ministerijos pateikto paketo – momentinis ilgalaikio turto nudėvėjimas, skatinant produktyvias investicijas į įrenginius, kompiuterinę techniką, programinę įrangą ir pan.“, – pastebi J. Girdvainė.

Anot jos, tai reiškia palankesnę mokestinę aplinką investuojant į įrenginius, sprendimus, susijusius su pramonės 4.0 revoliucija, žiedine ekonomika, atsinaujinančios energetikos sprendimais.

„Gaila, kad mokestinių pasiūlymų pakete nekalbama apie nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui, tačiau siūlymas dėl momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo šiek tiek atspindi šią idėją“, – sako J. Girdvainė.

Tikslas – surinkti pinigus

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro sako, kad pirmas įspūdis apie FM planuojamą mokesčių reformą nėra teigiamas.

„Panašu, kad užsimota „nuskusti„ tuos, kuriuos dar galima nuskusti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Kažuro.

Anot jos, akivaizdu, jog pagrindinis reformos tikslas – surinkti papildomų pinigų, ir tai siekiama padaryti tų sąskaita, iš kurių dar galima paimti – viduriniosios klasės. Ypač reforma turi kelti nerimą besiverčiantiems individualia veikla.

„Pateiktas tik projektas. Toliau svarstymai Seime. Tikiuosi, kad nemažai siūlymų nepereis filtro. Kitais metais rinkimai“, – V. Kažuro mano, kad dabartinė valdžia nėra suinteresuota visuomenės nepasitenkinimo augimu rinkimų metais.

Jai antrina Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Jis teigia, jog mažai šansų, kad Vyriausybės siūlomas naujas individualios veiklos apmokestinimas ir nekilnojamojo turto mokestis gali būti priimti Seime.

„Tikrai kai kurie klausimai dėl individualios veiklos apmokestinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kuris, mano supratimu, iš viso yra tuščiaviduris ir nelabai ką keistų, neturi daug šansų būti priimti Seime“, – sakė V. Mitalas.

Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimtimi būtų taikomi tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Papildomas GPM

Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.

Verslo liudijimai

Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.

„Sodros“ įmokos

Siūloma, kad visi dirbantieji savarankiškai nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos – maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos, siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantieji pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.

PVM mokėtojai

Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų.

Pelnas

Avansinio pelno mokesčio mokėjimą nuo 2024 metų siūloma taikyti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 500 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 300 tūkst. eurų. Pelno mokesči lengvata. Iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir lengvatinį 5 proc. pelno mokestį mokančioms įmonėms siūloma naikinti sąlygą, pagal kurią šis tarifas taikomas, jei bendrovėje dirba iki 10 darbuotojų.

Turtas

Greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.

Dovanos

Nuo kitų metų siūloma apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

Fondai

Iš gyventojų apmokestinamų pajamų siūloma leisti atimti tik įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu taip pat galima atimti įmokas į trečios pakopos pensijų fondus bei už investicinį gyvybės draudimą.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar G. Landsbergis taps eurokomisaru?