Seime gimė nauja iniciatyva: bandytų kompensuoti gerokai išaugusias būsto paskolas

Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.

Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.<br>Lrytas.lt koliažas.
Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.<br>Lrytas.lt koliažas.
Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.<br>J.Butkutės nuotr.
Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.<br>J.Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Jadvyga Bieliavska

Apr 4, 2023, 10:54 AM, atnaujinta Apr 4, 2023, 12:16 PM

Pagal siūlomą projektą, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, galėtų iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams.

„Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir mokantiems gyventojų pajamų mokestį, tai reikštų galimybę atgauti iki 20 proc. už būsto paskolą sumokėtų palūkanų. Jei yra paimta 100 tūkst. eurų paskola ir 2023-iaisiais sumokėta 5 tūkst. eurų palūkanų, tai deklaruojant pajamas už 2023 m. būtų galima atgauti iki 1 tūkst. eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (tikslūs skaičiavimai priklausytų nuo individualių aplinkybių, pvz., gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos sumos)“, – sakoma Darbo partijos frakcijos pranešime žiniasklaidai.

Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio teigimu, augančios palūkanos tampa iššūkiu namų ūkiams, todėl negalima ignoruoti daugiau kaip 200 tūkst. šeimų ir kitų paskolų gavėjų.

„2022-aisiais būsto paskolos turėtojas vidutiniškai per mėnesį sumokėdavo 86,5 Eur palūkanų, per metus tai sudarytų 1038 eurus. Priėmus mūsų siūlomą teisės aktą, žmogus galėtų pretenduoti atgauti kiek daugiau nei 200 eurų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog palūkanos 2023-iaisiais augo, tad 2022-ųjų pabaigoje buvęs 3,7 proc. vidurkis šiemet tikrai bus aukštesnis. Esame įsitikinę, kad sąžiningai mokesčius mokantys gyventojai gali tikėtis susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų. Siūlomas bankų solidarumo mokestis būtų daugiau nei pakankamas biudžeto netektims padengti“, – pažymi projekto iniciatorius, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Opozicija sako, kad ėmėsi iniciatyvos rinkti gyventojų parašus, nes valdantieji „iki šiol blokuodavo opozicijos teikiamas mokestines iniciatyvas, todėl visuomenės įsitraukimas būtų ženklas valdantiesiems, atspindintis piliečių lūkesčius“.

„Teisė į būstą yra prigimtinė žmogaus teisė ir mes, kaip valstybė, negalime užsimerkti ir atiduoti viską į laisvos rinkos rankas, kurioje kaip taisyklė pelnosi stipriausi ir galingiausi. Vidutinė būsto paskola Lietuvoje yra apie 95 tūkst. eurų, o paskolomis būstui įsigyti dažniausiai naudojasi jaunos šeimos su vaikais, todėl padidėjusios palūkanos daro ženklią įtaką šių žmonių finansinėms galimybėms, perkamajai galiai ir gyvenimo kokybei. Tikiu, kad aktyvus gyventojų palaikymas šiam įstatymo projektui suteiktų ypatingą svarbą ir sumažintų galimybę valdantiesiems jį ignoruoti“, – įsitikinusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Ligita Girskienė.

Kaip informuojama pranešime žiniasklaidai, prašymas išduoti parašų rinkimo lapus antradienį bus pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), o pasirašyti bus galima balandžio viduryje VRK išdavus parašų rinkimo lapus ir aktyvavus elektroninio pasirašymo galimybę.

Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario Lino Jonausko, išaugusių palūkanų už būsto paskolas naštos gyventojams subalansavimą galėtų padengti bankų pelno apmokestinimas.

„Gyventojams būsto paskolas dėl išaugusių palūkanų grąžinti darosi vis brangiau. Pastebima, kad daugėja prašančių atidėti paskolos mokėjimus. Tai yra indikatorius, kad pabrangusios būsto paskolos daliai gyventojų tampa našta, todėl būtų logiška, kad valstybė šiuo socialiai jautriu laikotarpiu prisidėtų balansuodama, mažindama augančias palūkanas. Nors valstybės biudžetas netektų didelių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, tačiau netektį galėtų kompensuoti planuojamas bankų pelnų apmokestinimas“, – sako L. Jonauskas.

„Tradiciškai socialinėje politikoje lygiuojamės į tokias šalis, kaip Lenkija, kuri dėl karo sukeltos infliacijos nuo pernai taiko aktyvias pagalbos priemones šeimoms su būsto kreditais, pavyzdžiui, 4 mėnesių kredito atostogas ir kitas palūkanų stabilizavimo priemones. Mūsų šalies išsivystymo lygis, bendrojo vidaus produkto dydis ir perskirstymas stipriai nesiskiria nuo kaimynų, kai kuriais rodikliais net lenkiame lenkus, todėl galime sau leisti žymiai daugiau padėti šeimoms“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

M. Lingė: opozicijos siūlymas taikyti lengvatas už būsto paskolas yra tam tikras visuomenės priešinimas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Mindaugas Lingė neigiamai vertina parlamento opozicijos siūlymą dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas. Pasak jo, procesas primena varžybas, nors bankų solidarumo įnašo projektas dar net nėra pasiekęs nei Vyriausybės, nei Seimo.

„Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas dar nėra sumedžiota ir ko dar neturime. Net pats projektas nėra pasiekęs Vyriausybės, taip pat ir Seimo, kokį solidarumo mokestį pasirinks Vyriausybė ir kokį galutinai pateiks Seimui“, – antradienį Seime žurnalistams teigė M. Lingė.

„Neigiamas procesas, kada yra priešinami nacionalinio intereso ir saugumo poreikiai su kitais lūkesčiais. Jeigu pradėtume skaičiuoti, kokia dalimi buvo sumokėtos palūkanos (...), tai gal kažkas pajaus savo didelį nuopelną ir ieškos būdų, kaip pasidalinti ir kaip gauti naudos. Tai tos fantazijos gali būti pačios įvairiausios, bet Vyriausybės siūlomas kelias, kad ne bet kokioms priemonėms (pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą) galima naudoti tokia forma pateikiamą solidarumo įnašą“, – akcentavo jis.

Konservatorius pažymėjo, kad bankų pelnai, palankios sąlygos yra susidariusios dėl karo sukeltų pasekmių ir jų šalinimo, tad sprendimai taip pat turėtų būti orientuoti į karinį atgrasymą.

„Jis (bankų solidarumo įnašas – ELTA) neina tokia tvarka, kaip kiti mokestiniai įstatymai, kada reikia ir tam tikro laiko įsigaliojimo (...), visas šis procesas leistinas tik ypatingoms reikmėms ir sąlygoms. Sąlygos atsiradusios dėl karo sukeltų pasekmių ir jų šalinimo, tai ir sprendimai turėtų būti orientuoti į tas grėsmes, dėl kurių turime ypatingas sąlygas“, – sakė politikas.

M. Lingė tikina, kad bankų solidarumo įnašo priemonė yra labai aiški, o alternatyvūs siūlymai yra priešinantys visuomenę.

„(...) Priemonė yra labai aiški, konkreti ir baigtinė. O visi kiti (siūlymai – ELTA), kurie nukreipti pasidalinti ar per didesnes pensijas, ar per įvairias privilegijas (GPM lengvata šiuo atveju yra privilegija tam tikrai grupei), tai būtų tam tikras visuomenės priešinimas“, – aiškino parlamentaras.

G. Skaistė: tikslingiau lėšas naudoti karinei infrastruktūrai

Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad Seimo opozicijos siūlymas dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas nėra naujas, bet jo buvo atsisakyta dar 2009 m., atsižvelgus į tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Pasak jos, dabartinis siūlymas bankų solidarumo įnašo pajamas nukreipti karinės infrastruktūros projektams yra universalus, tikslingesnis ir vienodai reikalingas visiems Lietuvos gyventojams.

„Mūsų siūlymas yra visgi bankų solidarumo įnašo pajamas nukreipti ten, kur yra universalus poreikis ir visiems Lietuvos gyventojams vienodai reikalingas ir svarbus bei susiformavęs dėl tų pačių išskirtinių aplinkybių, kaip ir bankų pertekliniai pelnai. Turime ribotą laiko kiekį pasirengti sąjungininkų priėmimui, sustiprinti Lietuvos gynybą, šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis ir tą daryti sparčiau, negu buvo daroma iki šiol“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.

„Mūsų siūlymas per šiuos du metus gautas pajamas investuoti į karinio mobilumo, infrastruktūros projektus. Tų lėšų surinktų iš solidarumo įnašo nepakanka, reikia bent du, tris kartus daugiau, todėl poreikis ir taip nėra pilnai padengtas“, – pažymėjo ji.

Politikė tikino, kad opozicijos siūloma lengvata galioja prieš 15 metų buvusios finansų krizės metu, tačiau ji buvo panaikinta, nes, tarptautinių organizacijų nuomone, lengvata buvo „infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantis būsto paskolų burbulą“.

„Idėja, kurią siūlo opozicija yra ne nauja, kažkada panaši lengvata galiojo per finansų krizę, 2009 m. ji buvo panaikinta todėl, kad tarptautinių organizacijų nuomone tai buvo infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantys būsto paskolų burbulą ir prieštaraujantis pinigų politikai. EBPO rekomendacija buvo atsisakyti visų lengvatų, kurios susijusios su būsto paskolomis, tas ir buvo padaryta, todėl šiuo atveju manome, kad tikslingesnis lėšų panaudojimas būtų finansuojant karinės infrastruktūros projektus“, – sakė konservatorė.

G. Skaistė galiausiai akcentuoja, kad tada, kai infliacijos lygis nuslops, Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų atsitraukti nuo savo griežtos politikos ir palūkanų normos žmonėms taip pat turėtų sumažėti.

„Tikėtina, kuomet infliacijos lygis nuslops, visgi palūkanų normas Europos Centrinis Bankas taip pat bus linkęs mažinti, bet pirminis uždavinys šiandien yra infliacijos suvaldymas. Kai ji bus suvaldyta ir grįš į savo normalų lygį, tikėtina, ECB taip pat atsitrauks nuo tokios griežtos politikos ir palūkanų normos, kurias moka žmonės, taip pat sumažės“, – tvirtino Vyriausybės narė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.