Trijose Baltijos šalyse atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai ruoštis planuoja estai – Estijoje tokių žmonių yra 33 proc., o tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje šis skaičius viršija 40 proc. (atitinkamai 45 ir 44 proc.).
Daugiausia apklausos dalyvių pažymėjo tiesiog taupysiantys pinigus šaltajam sezonui: Lietuvoje tokį atsakymą rinkosi 21 proc., Estijoje – 17 proc., Latvijoje daugiausia – net 27 proc. respondentų. Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad estai apskritai jaučiasi labiau užtikrinti ateitimi ir saugesni, tad išaugusios šildymo sąskaitos juos gąsdina mažiausiai – 28 proc. atsakė, kad šildymo sąskaitos nėra problema, su tokiu teiginiu Lietuvoje sutiko 16 proc., o Latvijoje – 15 proc. apklaustųjų. 32 proc. respondentų Lietuvoje sakė apie ateinantį šildymo sezoną kol kas negalvojantys. Tokį atsakymą pažymėjo ir 27 proc. apklaustųjų Latvijoje bei 28 proc. Estijoje.
Anot „Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės, visose Baltijos šalyse ateinančiam šildymo sezonui daugiausia ruošiamasi tiesiog taupant pinigus. Tik 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje planuoja investuoti į namų šiltinimą, 4 proc. – keisti šildymo sistemą.
„Jei nesate tikri, kaip geriausia pasiruošti šildymo sezonui, verta pasvarstyti kompleksiškai: apie šildymo sistemos, buitinės technikos atnaujinimą, įpročių keitimą ar kitas priemones – tai bus naudingiau, nei vien taupyti pinigus. Visa tai duos didesnį finansinį efektą, nes naudos gausite ne vienus metus – pasiruošite ne tik artimiausiam šildymo sezonui, bet keleriems metams į priekį. Juk negalime numatyti, kaip keisis dujų ar elektros kainos po dvejų ar penkerių metų“, – pataria ekspertė.
Baltijos šalių gyventojų apklausą tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų kovą. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.
