Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad vienas pagrindinių mokesčių reformos tikslų yra sąžiningesnis mokestinės naštos paskirstymas ir tai bus daroma per keletą sprendimų, pirmiausiai – per NPD plėtrą.
„Kalbant apie sąžiningesnį gyventojų pajamų apmokestinimą, mūsų Vyriausybės jau keletą metų nuosekli politika buvo artinti NPD prie MMA, kad būtų stiprinamos paskatos dirbti. NPD dydis turi įtakos žmonėms, kurie uždirba iki 1 VDU, t. y. apie 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Kitiems metams projektuojamas VDU yra apie 2045 eurai ir tokiu būdu sprendinys paliestų apie 811 tūkst. asmenų“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Šis sprendimas yra ypač brangus valstybės biudžetui, todėl tolimesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų yra sunkiai įmanoma. Jeigu norima toliau vykdyti tokią politiką, kad didinti NPD dvigubai sparčiau negu MMA, reikalingi kiti sisteminiai mokestiniai pakeitimai, kurie iš kitos pusės didintų valstybės biudžeto pajamas ir leistų daryti šį sprendimą“, – pažymėjo ji.
2024 m. MMA ir NPD santykis pagal suplanuotą MMA didinimą 10 proc., o NPD – 20 proc., būtų 81 proc. Tuo metu 100 proc. santykį, NPD didinant dvigubai sparčiau negu MMA, pasiekti pavyktų 2028 m. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų.
Ministerija nurodo, kad didėjant NPD, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) mokestinė našta toliau nuosekliai mažės.
Iki 1 VDU uždirbančiųjų Lietuvoje yra 70 proc., – 811 tūkst. asmenų. 2024 m. prognozuojamas VDU – 2045 eurai „popieriuje“.
Skaičiuojama, kad kitais metais sprendimas kainuotų apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
Mažiausiai uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams numatomas 3 proc. pajamų mokesčio tarifas
Finansų ministerija tarp pristatytų pokyčių mokesčių reformoje numato padidinti mokestinį kreditą, kad mažų pajamų (iki 15 tūkst. eurų per metus) gavėjų iš individualios veiklos efektyvus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas mažėtų nuo 5 proc. iki 3 proc.
Taip pat aiškinama, kad mažiausiai uždirbantiems sumažintas poveikis dėl valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvertinimo, o faktinės išlaidos deklaruojantiems asmenims poveikis beveik eliminuotas.
G.Skaistė akcentavo, kad VSD ir PSD įmokos nėra sąnaudos, kurios reikalingos pajamoms užimti, dėl to numanomų prezumcinių sąnaudų dydis mažinamas nuo 30 iki 20 proc. Ji taip pat pažymėjo, kad individualią veiklą vykdantys asmenys bus įtraukti į nedarbo draudimo gavėjų ratą – tokie žmonės mokės nedarbo draudimo įmokas, todėl jiems priklausys ir išmokos.
„Šiose srityse darant sprendimus, manome, kad pavyko sumažinti poveikį, kuris yra dėl VSD ir PSD įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvedimo per mokestinio kredito gilinimą. Tokiu būdu, žmonėms, kurie uždirba iki 15 tūkst. eurų per metus pelno, t. y. apmokestinamųjų pajamų, faktines išlaidas deklaruojantiems asmenims poveikis šių pakeitimų yra beveik eliminuotas“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Dėl dabartinės situacijos, kuomet situacijos yra skirtingos prezumcinių sąnaudų deklaravimo ir faktinių sąnaudų deklaravimo atvejais, tiesiog suvienodinant VSD ir PSD bazių apskaičiavimo principus, faktines ir prezumcines sąnaudas deklaruojantiems asmenims, prezumcines išlaidas deklaruojantiems, dalis poveikio išlieka“, – aiškino ji.
Nurodoma, kad suvienodinant VSD ir PSD bazių apskaičiavimo principus faktinės ir prezumpcinės išlaidas deklaruojantiems asmenims, prezumpcines išlaidas deklaruojantiems dalis poveikio išlieka.
2026 metais faktinių sąnaudų deklaravimo atveju, uždirbantiems iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus iš esmės amortizuojamas PSD ir VSD įmokų priskyrimas neleidžiamiems atsiskaitymams bei nedarbo draudimo įmokų atsiradimas.
Finansų ministerija tvirtina, kad dėl VSD ir PSD įmokų atskaitymo mokestinė našta auga 0,88 proc. Tuo tarpu dėl 1,32 proc. nedarbo draudimo įmokos (skaičiuojama nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų) mokestinė našta auga 1,18 proc.
Pirminis Finansų ministerijos siūlymas buvo, kad 75 proc. asmenų mokestinis kreditas taikomas pilna apimtimi, 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų riba – 5 proc. efektyvus GPM tarifas.
Tuo tarpu patikslintas siūlymas yra, kad būtų 85 proc. asmenų mokestinis kreditas taikomas pilna apimtimi, 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų riba – 3 proc. efektyvus GPM tarifas.
Perskaičiuojamas atotrūkis tarp individualios veiklos pelno ir darbo santykių pajamų
Aiškinama, kad 2024 m. GPM tarifas nebus keičiamas ir GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą. Taip pat neleidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti VSD ir PSD įmokų, dėl to prezumpcinių sąnaudų dydis sumažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti – nesikeičia, mažiausias efektyvūs GPM tarifas mažinamas iki 4 proc.
Taip pat nuo PVM mokėtojo ribos atsisakoma prezumpcinių sąnaudų.
2025 m. GPM tarifo viršutinė riba keičiama nuo 15 iki 17 proc., GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir pradedamas taikyti nedarbo draudimo mokestis. Mažiausias efektyvus GPM tarifas mažinamas papildomai dar 1 proc., iki 3 proc.
2026 m. GPM tarifo viršutinė riba keičiama nuo 17 proc. iki 20 proc., GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą. Apatinė riba, nuo kurios taikoma mokesčių kreditas pradeda mažėti, nebemažinama.
Investicinėje sąskaitoje įnašo ribojimo taikyti nebenumatoma
Finansų ministerijos siūlomame nuo 2024 m. įvesti neutraliame investavimo instrumente, investicinėje sąskaitoje (IS), nebenumatoma taikyti investuojamo įnašo ribojimo. Pirminiame siūlyme, buvo siūloma riboti sumą, kurią galima įnešti į sąskaitą per metus iki 10 tūkst. eurų.
G.Skaistė tvirtino, kad sprendimai susiję su investicine sąskaita buvo patobulinti po diskusijų su rinka ir Lietuvos banku.
„Jeigu iš pradžių buvo siūloma riboti sumą, kuri yra įnešama per vienerius metus, šiuo metu atsižvelgiant ir į kitų šalių siūlomas investicines sąskaitas, ir į galimybę patikrinti duomenis, siūloma neriboti įnešamos sumos dydžio ir leisti į investicinę sąskaitą įnešti tiek lėšų, kiek manoma esant reikalinga, taip pat neriboti pačių investicinių sąskaitų kiekio“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
Numatoma, kad investicinė sąskaita bus ambicingiausia regione, o gyventojui bus sudaryta galimybė pasirinkti sąskaitą deklaruoti kaip IS – neribojant investicinių sąskaitų kiekio ir apimant plačią sąskaitų geografiją.
Taip pat, bus galima sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius su galimybe juos perkelti, o per IS gautą investavimo grąžą (pelną) apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu.
Siekiama žemės ūkio apmokestinimo sąlygas priartinti prie kitų verslų ir tarptautinės praktikos
Be to, Finansų ministerija žemės ūkyje numato momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo subjektams. Teigiama, kad išlaidos reikalingos pajamoms uždirbti laikomos sąnaudomis – išlaidos melioracijai gerinančiai žemės našumą priskirti leidžiamiems atskaitymams.
G. Skaistė pažymėjo, kad sprendimai susiję su žemės ūkio veikla padarytų apmokestinimą panašesnį į kitų verslo subjektą.
„Buvo išsamios diskusijos su žemės ūkio veiklą vykdančiomis asociacijomis. (...) Momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete yra siūlomas kitiems verslams, t.y. tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o nereikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų. Toms pačioms turto klasėms, kaip ir juridiniams asmenims, verslo subjektams, siūloma tą pačia galimybę numatyti ir ūkininkams”, – sakė politikė.
Numatoma, kad ūkio perleidimas šeimoms nariams neapmokestinamas (jei toliau vykdoma ūkio veikla) bei įvedamas minimalus NT mokesčio tarifas NT naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
