M. Navickienė: SADM siūlymai mokesčių reformai – savarankiškai dirbančiųjų įtraukimas į nedarbo draudimą, bazių suvienodinimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad mokesčių reformoje iš jos vadovaujamos ministerijos pusės siūlomi du dalykai – savarankiškai dirbančių žmonių įtraukimas į nedarbo draudimą bei socialinio draudimo įmokų bazių suvienodinimas. Pasak jos, šie pakeitimai turės įtakos individualia veikla užsiimantiems asmenims.

Monika Navickienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Monika Navickienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-05-10 21:43

„Siūlome keletą dalykų – įtraukti savarankiškai dirbančius žmones į nedarbo draudimą, nes per COVID-19 pandemiją pastebėjome, kad per 77 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų paprašė tam tikros valstybės paramos. Kad taip neatsitiktų, 1,31 proc. bus įmoka į nedarbo draudimą. Lygiai taip pat suvienodinti tam tikras bazes, nes iki šiol individualiai dirbantys, priklausomai nuo veiklos rūšies, nuo 50 iki 100 proc. turėdavo apmokestinamąją bazę“, – trečiadienį interviu „Delfi“ televizijai teigė M. Navickienė.

„Išvestas optimalus bazės dydis yra 90 proc., nuo kurio bus skaičiuojamos įmokos. Ir tą apsaugą bei draustumą individualiai, savarankiškai dirbantys žmonės turės didesnį“, – pažymėjo ji.

Politikė tvirtino, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dalis yra skirta didesnėms išmokoms, o įmokos į nedarbo draudimą nėra didelės.

„Nedarbo draudimo įmoka yra 1,31 proc., tai nėra toks didelis tarifas, bet apsauga yra svarbi kiekvienam, mano įsitikinimu“, – aiškino konservatorė.

SADM mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per paskutinius 30 mėn. iki 9 mėn. per paskutinius 30 mėnesių.

Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžius.

Ministerija aiškina, kad nustačius, jog savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų „lubos“ sieks 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU), papildomai būtų surinkta 8 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų per metus. Papildomai dėl savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazių suvienodinimo būtų surinkta 6,5 mln. eurų per metus.

Dėl minimalaus stažo nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti trumpinimo iki 9 mėn. per paskutinius 30 mėn. papildomas lėšų poreikis metams sudarytų apie 18 mln. eurų, tuo metu dėl minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos didinimo iki 5 BSI papildomas lėšų poreikis metams būtų 0,5 mln. eurų.

Dėl naujų savarankiškai dirbančių asmenų grupių įtraukimo į nedarbo socialinį draudimą papildomos nedarbo socialinio draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą per metus sudarytų apie 9,8 mln. eurų. Darant prielaidą, kad nedarbo draudimo išmokas gautų apie 30 proc. naujai į nedarbo draudimą įtraukų savarankiškai dirbančių asmenų, papildomas Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų poreikis jų nedarbo draudimo išmokoms sudarytų apie 5,4 mln. eurų per metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.