Po kelių metų milijonai žmonių gali likti be darbo: paaiškino, ką daryti, kad taip nenutiktų

Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo. Tačiau ne visi ekspertai į ateitį žvelgia taip pesimistiškai ir tiems, kurie nori išlikti darbo rinkoje, turi receptą – nuolat mokytis, tobulėti, prisitaikyti, kitu atveju išties teks sėdėti be darbo.

Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Duksaitė-Iškauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kuriant įvairias technologijas, robotus, dalis gyventojų ėmė būgštauti, kad jie dėl dirbtinio intelekto tobulinimo tiesiog liks be darbo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 12, 2023, 5:58 PM, atnaujinta May 12, 2023, 6:27 PM

Būtina išmokti prisitaikyti

Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ partnerė, pasakojo pati ne kartą girdėjusi, jog jos teikiamų paslaugų – vadovų paieškos – įmonėms daugiau nereikės. Tai ji girdėjo atsiradus internetui, „LinkedIn“, tačiau iki pat šiol L.Duksaitė-Iškauskienė sėkmingai dirba.

„Atsiradus „ChatGPT“ ir kitoms programėlėms jau dabar visiems sakoma, kad tuoj jūsų visų nebereikės. Bet ar tikrai?“ – penktadienį LOGIN konferencijoje iškėlė klausimą ji.

Anot jos, bet koks technologinis išradimas stipriai veikia darbo rinką ir ji drastiškai keičiasi kas dešimtmetį, o tai reiškia, kad ir mes esame priversti prisitaikyti.

„XIX a. pabaigoje Niujorke buvo apie 100 tūkst. karietų, vadinasi, tai buvo 100 tūkst. darbo vietų vadeliotojams. Bet staiga šio darbo nebeliko. Vadinasi, 100 tūkst. žmonių Niujorke, dar 50 tūkst. žmonių Londone ir kitur staiga neteko darbo. Kas nutiko? Jie prisitaikė, tapo vairuotojais.

Anksčiau turėjome filmų nuomos punktus, o dabar tas pačias paslaugas teikia „Gala“ televizija ar „Netflix“.

Ar žinote, kokių darbuotojų labiausiai trūko per pandemiją? Kurjerių. O jie taigi tie patys laiškininkai, paštininkai, tik mums dabar veža nebe šaukimus į teismą ar laiškus, o viską, ką tik norime, todėl dabar ir vadiname juos kurjeriais.

Nors dar visai neseniai sakėme, kad laiškininkų tikrai nebereikės, tai – sena profesija, bet dabar jų reikia labiausiai“, – profesijų pokyčius vardijo L.Duksaitė-Iškauskienė.

Pranešėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad neretai tėvai vaikus ragina pasirinkti perspektyvią specialybę, tokią, kuri šiuo metu labai pritaikoma, aktuali, nors darbo rinka nuolat keičiasi ir tokių profesijų, kokias šiuo metu pasirenka jaunuoliai bei gilina žinias, po 10 metų greičiausiai net nebebus.

„Tai gal reikėtų rinktis fundamentalius mokslus, kad vėliau galėtume juos kaip nors pritaikyti? Pavyzdžiui, matematiką, fiziką, chemiją?

Esmė tai, kad nebėra tokio dalyko, kaip profesija visam gyvenimui.

Netgi labai konkrečios specialybės, kaip architekto, mokytojo ar gydytojo, irgi nuolat keičiasi. Dabar jau sako, kad ir mokytojų nebereikės, nes mokiniams esė gali parašyti programos. Mokytojų reikės, tik jie irgi turės prisitaikyti, kitokiu būdu imti tikrinti vaikų žinias, esė rašyti jiems nebereikės“, – renginyje kalbėjo pranešėja.

Teks krypti į technologijų pusę

Kaip ji pastebėjo, prieš 20 metų nebuvo pagalvota, kad reikės socialinių tinklų ar reklamos specialistų, o šiuo metu universitetuose jau moko šių žinių, tad greitai turi prisitaikyti visi, net mokslo įstaigos.

Prieš 5 metus, anot L.Duksaitės-Iškauskienės, nebuvo ir tokio didelio kibernetinio saugumo specialistų poreikio, koks matomas dabar. Jų reikia visame pasaulyje, darbo galimybių daug.

Visi šie pavyzdžiai patvirtina, kad žmonėms reikės prisitaikyti ir daugelis specialybių kryps į technologijų pusę.

„AL treneris skamba labai įdomiai. Tokį ateities darbą man pasiūlė pats dirbtinis intelektas. Jis paaiškino, kad ateityje AL treneriai galėtų būti specialistai, užtikrinantys teisingą ir pakankamą duomenų kiekį dirbtiniam intelektui, kad galėtume gauti reikalingą informaciją.

Mat jau dabar galime visi naudotis dirbtiniu intelektu, tačiau turime būti labai kritiški. Ekspertai, naudojantys dirbtinį intelektą, yra labai kritiški ir jiems šis instrumentas yra patogus, vertingas, tačiau pradedantiesiems jis visiškai netinkamas, nes jie nėra kritiški ir negali atskirti, kur yra teisinga ar neteisinga informacija. Tad ateityje rizikos valdytojai, kibernetinio saugumo ekspertai bus be galo svarbūs ir reikalingi“, – aiškino L.Duksaitė-Iškauskienė.

Įmones konsultuojanti įmonė „Korn Ferry“ atliko tyrimą 20 valstybių ir paskaičiavo, kad 2030 m. turėsime apie 85 mln. laisvų darbo vietų. Viena to priežastis – gyventojų senėjimas, kita – įgūdžių trūkumas dėl greitėjančių technologijų pokyčių. Tad, kad po kelerių metų gyventojai neprarastų darbo, į technologijų vandenis turi bristi jau dabar, tai turi skatinti ir patys įmonių vadovai.

L.Duksaitė-Iškauskienė paminėjo vieną pavyzdį – didžiulė konsultacijas verslams teikianti įmonė „PricewaterhouseCoopers“ prieš 5 metus apklausė visus 55 tūkst. savo darbuotojų ir įvertino jų žinias apie virtualią realybę bei dirbtinio intelekto produktus. Iš viso buvo galima surinkti 600 balų, tačiau vidurkis buvo gerokai žemesnis – 150.

„O tai juks aukščiausio lygio konsultavimo bendrovė“, – atkreipė dėmesį L.Duksaitė-Iškauskienė.

Tada įmonė ėmė darbuotojus mokyti apie technologijas ir iškėlė tikslą – jie turi pasiekti 250 balų apklausose. Tiek surenkantys gauna 1 savaitę atostogų.

„Ir tada žmonės išties pradėjo mokytis. Taip jie prisitaikė prie darbo rinkos, galės turėti ilgesnę karjerą ir nesiskųs sulaukę 50 ar daugiau metų, kad jų niekas nebesamdo, nes jie nėra prisitaikę ar ko nors nežino“, – teigė ji.

Taigi, jei pavyks nuolat prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos, vis naujų ir tobulėjančių technologijų, L.Duksaitės-Iškauskienės nuomone, nei „ChatGPT“, nei kitos technologijos iš žmonių darbo neatims, tik reikės įgyti vis naujų įgūdžių.

„Ateityje labai daug darbų atsiras dėl klimato kaitos, tvarumo siekio. Anksčiau tokių darbų juk irgi visai neturėjome. Tad, jei norėsime nuolat turėti darbą, išlikti darbo rinkoje, turėsime visą gyvenimą mokytis“, – apibendrino L.Duksaitė-Iškauskienė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.