Visgi ECB pasirinko švelniausią iš svarstytų galimų variantų – palūkanas pakelti tik 0,25 proc., o ne, pavyzdžiui, 0,5 proc. Pasak Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento Algirdo Bartkaus, toks skaičius pasirinktas dėl to, kad palūkanų normos jau ir taip aukštos.
„Reikia suprasti, kad palūkanų normos ir taip yra gana stipriai pakeltos. Euro zonoje pirmus keturis šių metų mėnesius kainos ūgtelėjo 7,7 proc., palyginti su keturiais pirmais praėjusių metų mėnesiais. Kai palūkanos buvo didinamos, spalį, lapkritį, gruodį euro zonoje kainų lygis smuktelėjo, o sausį, vasarį, kovą matėme ne smukimą, o prieaugį. Tai nėra geras dalykas.
Infliacija nuolat juda, tai sulėtėja, tai paspartėja, svarbu, kad bendra trajektorija judėtų žemėjimo linkme. Ko gero, taip dabar ir yra. Kainų suvaldymas dabar yra esminis klausimas, nes ant jo pakabintas valiutos kursas, energetikos kainos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A.Bartkus.
Be to, pasak pašnekovo, ir pats ECB supranta, kaip skaudžiai palūkanų normų didinimas atsiliepia gyventojams, todėl nori išvengti perteklinių didinimų.
„Nepamirškime, kad dar pernai tokiu laikotarpiu palūkanų norma buvo lygi nuliui, o dabar siekia 3,75 proc. Aišku, kad tai – savotiškas problemos sprendimas įmonių, vartotojų, valstybių sąskaita. Tai yra skausmingas dalykas vartotojams, nes brangsta kreditai. Visi supranta to skausmingumą ir, jeigu pavyksta išvengti perteklinių didinimų, niekas ir neskubės“, – manė A.Bartkus.
Panašu, kad ECB tikslas – 2 proc. metinė infliacija euro zonoje.
„Palūkanų normų kėlimas – veiksmingas vaistas, bet jis duoda efektą ne iš karto. Vis dar matome kainų augimą. Su 0,25 proc. prieaugiu siunčiamas toks signalas: infliacijos sunaikinimas – mūsų prioritetas, bet nebus imamasi bet kokių priemonių, nebus 6 ar 7 proc. palūkanų normų, nors palūkanos bus aukštos iki tol, kol šis vaistas suveiks. Kad palūkanų normos duotų efektą, reikia bent metų.
Kada kainų lygis pradės koreguotis žemėjimo linkme, tada bus galima kalbėti apie tai, kad jie palūkanų normų tikrai daugiau nebekels. Infliacijos pasekmės yra labai blogos ir šioje vietoje tolerancija turi būti nulinė“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo manymu, problema yra ta, kad ECB tas pačias palūkanų normas bando pritaikyti visoms valstybėms, sudarančioms euro zoną.
„Tos valstybės yra labai nehomogeniškos. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje didelių infliacijos problemų nėra, tai yra senos, industrinės, stabilios šalys. O tokiose valstybėse kaip Lietuva, Latvija, Estija infliacija tikrai netoleruotina – sudarė apie 20 proc. Jei sau tokią prabangą būtų leidusi Vokietija, tai euro valiutos kursas nebūtų toks, kokį mes turime.
Nustatydamas palūkanų normas, ECB bando išspręsti problemas, kurios vyksta labai mišriose ekonomikose“, – komentavo A.Bartkus.
